Naujausios
KOMENTARAS
Pavasarį – minties proveržis
Vladas VERTELIS
Šiauliuose proveržis. Ne tik pavasario, bet ir intelekto. Pramonininkų asociacijos idėja iki rudens pastatyti paminklą miesto pramonės pradininkui, mecenatui, iškiliam žydų tautos žmogui Chaimui Frenkeliui nuskambėjo lyg varpas.
Kažkas atsitiko. Tokia pirmoji mintis, išgirdus šią žinią. Lyg ir nebebuvo vilties, kad Šiauliuose, skardinių būgnelių tratėjimo prislopintame mieste, į viešumą prasiverš tauresnės materijos mintis. Brandos požymis.
Prasmingos, jaukios, žaismingos talentingų autorių sukurtos paminklinės, dekoratyvinės, kamerinės skulptūros, kitokie meniniai akcentai puošia ne tik Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar Panevėžį, kur 2003 metais per kelis mėnesius buvo pastatytas paminklas miesto įkūrėjui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Lenkijos karaliui Aleksandrui, bet ir mažesniuose miestuose. (Pasivaikščiokime po Telšius, Kėdainius, Kupiškį...)
Yra ir bambeklių. Ch. Frenkelio paminklo statybos idėja, kol kas pasislėpus, kritikuojama ir iš įpročio neigti (kam Šiauliuose paminklai, nes gatvės duobėtos, parkai nesutvarkyti, trūksta suoliukų), ir iš asmeninio susireikšminimo (kodėl idėjos autorius – ne aš), ir iš paprasčiausio kvailumo – kodėl paminklas žydui, o ne lietuviui. Argi maža Šiauliams nusipelniusių lietuvių tautybės žmonių?
Pastatys ir lietuviams. Po Ch. Frenkelio, Šiauliuose jau minimas Jonas Murka.
Aikštėje, šalia Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto, gali būti pastatytas paminklas ir šiam iškiliam šiauliečiui, žymiam prieškario Lietuvos pedagogui, daugelio vadovėlių autoriui. Planuojama, kad tai bus paminklas ne tik Jonui Murkai, bet ir švietimui, pedagogikai.
Atėjo paminklų statymo laikas. Todėl viliuosi, kad į viešumą nebeprasiverš griovimo laikotarpio grimasos. Prisiminkime, kai prieš keletą metų buvo užsimota nugriauti šimtmetį stovinčią miesto dominantę, to paties Ch. Frenkelio fabriko kaminą: kažkam labai knietėjo pasipelnyti iš senovinių plytų. Tada tuometinis miesto meras postringavo, kad paveldas – tai dvarai ir rūmai, o ne – kaminai.
Prabilus miesto šviesuomenei, švonderiai buvo pristabdyti, jiems neleista pasityčioti iš miesto istorijos.
Šiaulių istorinė atmintis, kultūrinis palikimas jau ne sovietiniais metais buvo gerokai suniokotas. Nuo Sukilėlių kalnelio paminklo nuimta Antano Dimžlio (1920–2010) skulptūrinė grupė „1863 metų sukilėliai“ turbūt palaikyta monumentu raudoniesiems revoliucionieriams, todėl „sukilėliai“ išmesti į patvorį, vėliau išvežti ir į Šiaulius nebesugrįžo. Kur Kaštonų alėjos mažosios skulptūros? Gal dabar jau įmanoma jas sugrąžinti ir apsaugoti ar įkurdinti kitas?
Daug vertybių prarasta. Tačiau niekada nebuvo praėjęs laikas kurti naujas ir išsaugoti senas. Šiais metais, tikėkimės, bus pagerbti ir įamžinti du iškilūs krašto ir Lietuvos žmonės, įprasminti jų darbai ir idėjos, sutvarkyti du miesto kampeliai. Ir taip be milijonų, suderinus idėjas, iniciatyvas, gerą valią, mecenavimą ir miesto napaleidžiant ubagais, pagaliau reikia sutvarkyti Geraldo Bagdonavičiaus namą, įrengiant ten ne tik memorialinę ekspoziciją, bet kodėl nepamąsčius ir apie paminklą iškiliam Šiaulių dailininkui, pedagogui, Šiaulių legendai.
Turėtume vėl prisiminti kažkodėl prieš kelerius metus iškilusį ir pranykusį Teodoro Grotuso, mokslo genijaus iš Šiaurės Lietuvos, įamžinimo sumanymą.
Sąrašas ilgas ir tęstinis, jame gražiai sutaria skirtingų laikotarpių, įvairių tautybių Šiaulių krašto ir Lietuvos žymūs žmonės.
Kodėl Kelmės šviesuomenei nepamąsčius apie solidesnį neseniai Anapilin išėjusio iškilaus rašytojo Icchoko Mero įamžinimą. (Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvės skverelį puošia Romualdo Kvinto sukurta kamerinė skulptūra litvakų kilmės rašytojui Romeno Gari „Berniukas su batu“.)
Tytuvėniškiai turėtų nepamiršti ir lenkų kilmės dailininkės Sofijos Riomerienės: jos gražiausi metai prabėgo Tytuvėnuose, kuriuos dailininkė ir tremtyje, ir emigracijoje nuolat prisiminė ir vadino savo namais.
Pakruojyje jau kalbama apie prieškario gydytojo Marko Šreiberio paminklą. 1941-ųjų vasarą nacių su šeima sušaudytas M. Šreiberis prisimenamas kaip humanistas, veltui gydydavęs vargingus žmones.
Ch. Frenkelio, I. Mero, M. Šreiberio paminklai įamžintų ne tik iškilias asmenybes, bet ir išnykusį Šiaurės Lietuvos žydų pasaulį, unikalią kultūrą.
Laikas statyti. Įprasmindami praeitį, kuriame ateitį.
