Naujausios
Kodėl griūva vaikų pasaulis?
„Naktį atvežė du vaikus, netrukus atveš dar vieną. Nuolat pilnas skyrius“, – sako Silva Krištaponienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro vedėja. Kodėl taip prastėja vaikų psichinė sveikata?
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Be specialistų
„Kitais metais – 20 metų, kai dirbu šioje srityje, – sako vaikų ir paauglių psichiatrė Silva Krištaponienė. – Niekada nebuvo tiek daug suicidų atvejų, žalojimosi, narkomanijos tarp vaikų, elgesio sutrikimų, patyčių mokyklose. Vaikai auga žiauresni, didžiulę įtaką jiems daro internetas“.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Vaikų ir paauglių psichiatrijos srities vyriausiuosius krašto specialistus. Šiaulių krašto vyriausiąja specialiste tapo S. Krištaponienė, kuriai priskirtos Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų bei Šiaulių apskrities teritorijos.
Kuruojamame krašte yra vos trys vaikų psichiatrų etatai. „Mažeikiuose specialistas pusę etato dirba, Plungėje ir Telšiuose - po ketvirtį etato, tai apie kokią pagalbą kalbame?“ – klausia S. Krištaponienė.
Perskambinusi visus psichikos sveikatos centrus sužinojo, kad nė viename iš jų nėra vaikų psichiatro, o vaikų psichikos sveikatos problemas sprendžia suaugusiųjų specialistai arba šeimos gydytojai.
Specialistai siūlo vaikų psichiatrą įtraukti į komandą, kuri dirba psichikos sveikatos centruose. Dabar komandą sudaro suaugusiųjų psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas ir slaugytoja.
„Suaugusiųjų psichiatras suteikia vaikui būtinąją pagalbą ir nukreipia į mūsų centrą Šiauliuose. Susidaro didžiulės eilės. Pernai mūsų skyriuje buvo gydomi beveik 500 vaikų, dar tiek daug nėra buvę“, – sakė vedėja. Centras aptarnauja dar ir Panevėžio krašto vaikus, kuriems reikalingas stacionarus gydymas.
Vaikų psichika luošinama ir mokykloje
Gydytoja S. Krištaponienė akcentuoja, kad vaikų raidos, intelekto sutrikimai diagnozuojami iki 10 metų, vyresnių vaikų psichikos sveikatos sutrikimus lemia psichiką traumuojantys dalykai.
„Kiekvienoje mokykloje privalėtų būti su vaikais bendraujantis psichologas. Bet... Vaikai mato, kad kažkuris nuėjo pas specialistą, tuoj prasidės užgauliojimai. Ką kalbėti apie ugdymo įstaigas, jeigu gydymo įstaigose nepakanka šių specialistų“, – sakė gydytoja.
Neišspręsta problema, pasak medikės, kai pacientas gydomas stacionare tris savaites ir jam nėra sudarytos mokymosi programos, neateina mokytojai. Pacientas, sugrįžęs į mokyklą, privalo pasivyti bendramokslius.
„Vaikai nepasisako, kad gulėjo psichiatrijos skyriuje. Jo nesupras. Jei pasisakys, iš jo tyčiosis. Dažnai būna, kad šiek tiek pagerėjo būklė ir bėga iš skyriaus, nes reikia į mokyklą. Tada vėl pablogėja sveikata. Užburtas ratas“, – pasakoja vedėja.
Dienos stacionare gydomi net penkiamečiai: turintys raidos, elgesio sutrikimų, bendravimo sunkumų, patyrę smurtą, prievartą, sunkiai išgyvenantys tėvų skyrybas.
„Aštuonmečiai-devynmečiai jau turi rimtesnių problemų, kurias sukelia ne tik šeima, bet ir mokykla, kita aplinka“, – pasakojo S. Krištaponienė.
Centre vaikų sumažėja vasarą, kai nereikia lankyti mokyklos, nebėra įtampos ir streso, išvažiuojama, pakeičiama aplinka.
Pagalbos šauksmas
S. Krištaponienė pritaria minčiai, kad ne vaikai turi psichologinių problemų, o pirmiausia – jų tėvai.
„Vaiką ištinka isterijos priepuoliai, bėga iš namų, bando žudytis, žaloja save. Tėvai kviečia greitąją, bet tai yra vaiko pagalbos šauksmas, jiems viduje yra labai blogai“, – dalijasi patirtimi psichiatrė.
Itin daug ligoniukų buvo per pirmąją emigracijos bangą, kai tėvai išvažiuodavo palikę vaikus. Vaikai kentėdavo nuo depresijos, ilgesio, įsitraukdavo į neigiamas kompanijas, imdavo vartoti alkoholį, narkotikus.
„Kokia šių vaikų perspektyva? Nežinau. Manau, kad nekokia. Tėvai jais nebesirūpina, nebežino, ką su tokiu vaiku daryti, kaip jį suvaldyti“, – sako gydytoja.
Hiperaktyvų vaiką reikia tinkamai nukreipti
Medikė pateikia pavyzdį: vaikas, kuriam diagnozuotas hiperaktyvumas yra laimingas, aktyvus, energingas. Problema iškyla šalia jo esantiems ir jo energingumo nepakenčiantiems žmonėms. Vaikas nesuprastas ir atstumtas iš kolektyvo tampa piktas, agresyvus.
„Tokio vaiko tėvai, mokytojai turi turėti auksinę kantrybę, jo nebarti, nebausti. Tokiems vaikams reikalingi aštuoni pagyrimai ir du pabarimai, – sako specialistė. – Hiperaktyvukus reikia „apkrauti“ veikla, būreliais, darbais namuose, jie kryptingai naudos savo energiją, tai gabūs vaikai. O neturėdami ką veikti, išeis į gatvę ir tikrai ras, į ką įsivelti. Jie pirmieji pabando narkotikų, alkoholio, rūkalų. Įrodyta, kad dauguma kolonijoje esančių vaikų – hiperaktyvukai“.
Stigmuota tema
„Problemos vis dar ignoruojamos arba slepiamos. Kalbama, kad vaikai neturi psichikos sutrikimų. Netiesa“, – sako Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja ir Psichikos sveikatos dienos stacionaro gydytoja psichiatrė Laima Šėporaitienė.
Ji pateikė prieš kelis metus Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus: 41,6 procento vaikų turi psichikos sveikatos problemų, 13 procentų siekia psichiatrinės diagnozės lygį.
Lietuvoje veikia 104 psichikos sveikatos centrai, kuriuose iš viso yra vos 34 vaikų psichiatrų etatai.
Gydytoja prisipažino, kad pamačiusi statistinius duomenis buvo nustebinta: vaikams dažniausiai neįgalumas nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.
„Visuomenė gąsdinama, kad psichinės sveikatos sutrikimai yra neišgydomi, o ligonius reikia paslėpti. Nereikia kurti mitų. Iš praktikos žinau, kad daugiau agresijos ir skundų sulaukiame ne iš psichikos sveikatos sutrikimų turinčiųjų, bet ginklą ar vairavimo teisių norinčių įsigyti žmonių“, – pasakojo L. Šėporaitienė.
Vaikų psichikos sutrikimų gydymas, gydytojos teigimu, turėtų pagerėti įkūrus klasterių sistemą, kai sudėtingiausius atvejus spręs po įvairius miestus važinėjančios mobiliosios gydytojų-specialistų komandos.
Tėvams sunku pripažinti
Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Janina Urnikienė įsitikino, kad tėvai, kurių vaikams reikalinga specialistų pagalba, išsigąsta ir užberia klausimais: o gal po apsilankymo pas psichologą ar psichiatrą vaikas ateityje negalės gauti vairuotojo pažymėjimo ar mokytis?
„Praėjusiais metais mūsų tarnyboje specialistų pagalbos reikėjo 214 vaikų, jiems suteiktos 1142 konsultacijos dėl elgesio sutrikimų, bendravimo sunkumų, išgyvenamų krizių ne tik mokykloje, bet ir šeimose, kai skiriasi tėvai, miršta artimieji, arba paliekamas dėl emigracijos“, – vardijo J. Urnikienė.
Pagalbos prireikia ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tarnyboje dažni trimečiai, keturmečiai, kurie yra agresyvūs, pikti, nesuvaldomi. Pasak direktorės, tai rimti kandidatai į psichinės sveikatos sutrikimų turinčių pacientų sąrašus.
Direktorė vardija, kad mokinių psichiką itin veikia internete plintanti savęs žalojimo kultūra, lemia įsitraukimas į subkultūras, viešas tyčiojimasis, šaipymasis, niekinimas.
Tėvai mano, kad vaikai ramiai sėdi prie kompiuterių, nesišlaisto gatvėmis – jau gerai, o ką veikia, su kuo bendrauja, ką išgyvena internete, nepasidomi.
„Problemų pirmiausia yra šeimose: trūksta bendravimo, ugdymo. Vaikai – šeimos atspindys. Tėvams sunku pripažinti, kad jų vaikas turi problemų, o po darbo yra pavargę ir ne visada nusiteikę bendrauti su savo vaiku“, – sakė J. Urnikienė.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠAUKSMAS: „Vaiką ištinka isterijos priepuoliai, bėga iš namų, bando žudytis, žaloja save. Tėvai kviečia greitąją, bet tai yra vaiko pagalbos šauksmas“, – įsitikinusi vaikų ir paauglių psichiatrė Silva Krištaponienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro vedėja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TRŪKUMAS: Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Janina Urnikienė sako, kad šeimose trūksta bendravimo. Psichinės sveikatos sutrikimų turintys vaikai – šeimos atspindys.
