Monopolistas didina šilumos kainą

Monopolistas didina šilumos kainą

Monopolistas didina šilumos kainą

Nuo gegužės Šiauliuose brangsta centralizuotai teikiama šiluma – iki 24,87 cento už kilovatvalandę. AB „Šiaulių energija“ aiškina, kad brango dujos. Klaipėdiečiai nuo gegužės už šilumą moka trečdaliu pigiau – 17,87 cento už kilovatvalandę. Klaipėdoje šilumos kainos mažėjimą lėmė nepriklausomi šilumos gamintojai, kurių uostamiestyje – šeši.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Kaina kyla

Šiaulių miesto savivaldybėje vykusiame darbo grupės posėdyje „Šiaulių energijos“ atstovai aiškino, kad dėl šilumos kainų didėjimo kaltos brangstančios dujos. Balandį už kilovatvalandę šiauliečiai mokėjo 24,80 cento, o nuo gegužės mokestis pakilo iki 24,87 cento už kilovatvalandę.

„0,65 procento padidėjus dujų kainai, atitinkamai 0,31 procento padidėjo šilumos kaina“, – sakė AB „Šiaulių energija“ Finansų ir ekonomikos direktorė Audronė Čepulienė.

Darbo grupės nariai priekaištavo „Šiaulių energijos“ atstovams, kad einama lengviausiu keliu – didinama šilumos kaina eiliniam šilumos vartotojui, užuot sukus galvą, kaip ją sumažinti.

„Lyginant su šilumos kaina Klaipėdoje, šiauliečių šeima per metus už šilumą sumoka 300–400 litų daugiau. Tai – ženkli suma“, – darbo grupės posėdyje sakė Vaidas Bacys. Jis klausė, koks svarbiausias „Šiaulių energijos“ tikslas – nešti pelną Savivaldybei ar teikti pigesnes paslaugas šiauliečiams?

Pelnas – dešimtys milijonų

Pasitarime konstatuota, kad valdantieji užuot ėmę dividendus ir juos dalinę į kairę ir į dešinę, turėtų rūpintis, kaip sumažinti šilumos kainą vartotojui.

„Šiaulių energijos“ grynasis pelnas 2013 metais sudarė daugiau nei 11 milijonų litų, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius bendrovė sugebėjo uždirbti 17,7 milijono litų pelno.

Paklaustas, kaip „Šiaulių energijai“ šiemet pavyko uždirbti tokį didžiulį pelną, „Šiaulių energijos“ Technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius aiškino, kad pelną atnešė sudegintas rezerve buvęs mazutas.

Jo žodžiais, 2014 metais „Šiaulių energija“ šilumos gamybai naudojo seniai įsigyto, pigesnio rezervinio mazuto atsargas. Ši galimybė atsirado, kai Energetikos įstatymu buvo leista sumažinti rezervinių atsargų kiekį. Anksčiau rezervo turėjo užtekti 30 dienų, dabar jo gana turėti 10 dienų.

Stato biokuro katilus, renovuoja trasas

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas ramina, kad šilumos kaina didėja laikinai. Esą jau nuo šių metų spalio mėnesio šilumos kaina turėtų mažėti 8 procentais. Šį mažėjimą lems bendrovės pastatyti du nauji biokuro katilai, kurie bus pradėti eksploatuoti šiemet gruodį.

Jo žodžiais, didžioji „Šiaulių energijos“ pelno dalis bus skirta nusidėvėjusioms šiluminėms trasoms atnaujinti. 2,5 milijono litų kaip dividendus Savivaldybė panaudos kitoms reikmėms. „Mokyklose bus keičiami langai, o tai sumažins išlaidas šildymui“, – sakė meras.

J. Sartausko teigimu, kol kas tik penktadalis „Šiaulių energijos“ trasų yra renovuotos. „Jeigu įmonė dirbs nuostolingai, iš kur gausime pinigų atnaujinti trasoms?“, – klausė miesto galva.

Jo žodžiais, šiemet trasų remontui 7 milijonus litų iš savo pelno skiria „Šiaulių energija“, antratiek prideda valstybė. Dalis pelno skiriama ir naujų biokuro katilų statybai.

Klaipėdoje šilumos kaina mažėjo

Centralizuotai tiekiama šiluma Klaipėdoje ir Gargžduose, kur šią paslaugą teikia AB „Klaipėdos energija“, fiksuojamas rekordinis kainos kritimas. Per metus šiluma atpigo beveik 30 procentų.

AB „Klaipėdos energija“ valdyba pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką gegužės mėnesiui patvirtino naujas šilumos kainas. Bendrovės klientai gegužę mokės po 17,87 cento už kilovatvalandę (be PVM), arba 14,4 procento mažiau nei balandžio mėnesį. O lyginant su praėjusių metų gegužės mėnesiu, šiemet šilumos kaina bus pigesnė beveik 30 procentų. Prieš metus viena šilumos kilovatvalandė uostamiestyje kainavo 25,55 centus (be PVM).

„Klaipėdos energijos“ duomenimis, didžiausią įtaką rekordiniam šilumos kainos mažėjimui turėjo 43 procentais atpigusi nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodama šiluma. Klaipėdoje veikia šeši NŠG, kurie pasibaigus šildymo sezonui pradėjo konkuruoti tarpusavyje ir trys iš jų beveik dvigubai sumažino miestui parduodamos energijos kainas.

Gegužės mėnesį visą uostamiesčiui reikalingą centralizuotai tiekiamą šilumą pagamins UAB „Fortum Klaipėda“, AB „Klaipėdos baldai“ ir UAB „Baltijos elektrinių investicijos“. Kitų trijų brangiau šilumą pasiūliusių gamintojų energijos AB „Klaipėdos energija“ nesupirks.

Šiauliuose kita situacija

Konkurencijos taryba yra pradėjusi tyrimą, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio vystymo“ atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

„Yra pagrindas įtarti, kad Savivaldybė galėjo suteikti savo kontroliuojamai įmonei AB „Šiaulių energija“ privilegijas teikiant šilumos gamybos paslaugas ir diskriminuoti kitus ūkio subjektus ar jų grupes“, – teigia Konkurencijos taryba.

Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo gavusi kito nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „GECO – Taika“ skundą.

Termofikacinę elektrinę Šiauliuose norintis statyti nepriklausomas šilumos gamintojas teigia, kad Savivaldybė užkirto kelią jo atėjimui į rinką ir taip užtikrino monopolinę „Šiaulių energijos“ padėtį.

Jono TAMULIO nuotr.

IŠVADA: „Šiaulių energijos“ Technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius Savivaldybės darbo grupės nariams sakė: „Mes geriau negu jūs žinome, kokia turėtų būti „Šiaulių energijos“ strategija“.