Naujausios
Mokslininkai ieško genų pažaidų, kurios sukelia alerginį rinitą
Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedroje vykdomas ambicingas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas“. Atlikę ir išanalizavę tyrimų rezultatus, mokslininkai tikisi pateikti cheminių medžiagų, kurios leistų pažeistiems genams grąžinti normalų veikimą.
Agnė BRAZAITIENĖ
Ambicingas projektas
Alergija yra dažna liga. Paveldimumas ir aplinkos poveikis gali skatinti polinkį sirgti alergija. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad trečdalis žmonių yra alergiški nuolatos ir ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams žmonių alerginė reakcija pasireiškė bent kartą gyvenime.
Alerginis kvėpavimo takų uždegimas atsiranda, kai jautrią imuninę sistemą turintis asmuo įkvepia alergeną (pavyzdžiui, žiedadulkes). Projekto tyrėjai užsibrėžė ambicingą tikslą identifikuoti genetinius veiksnius, sąlygojančius sunkią alerginio rinito formą, kartu atsižvelgiant į asmens imlumą alergijai, sveikatos būklę ir aplinkos veiksnius.
2013-ųjų birželį pradėtas įgyvendinti projektas VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-069 „Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas“ (GSSAR), kurį finansuoja Europos Sąjunga pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Tyrėjų gebėjimo stiprinimas“ priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“. Bendra projekto vertė – 998 684,6 lito, jau išmokėta 446 261,8 lito. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2015 metų birželio 30 dienos.
Viena iš projekto tyrėjų ŠU Aplinkotyros katedros vedėja prof. dr. Ingrida Šaulienė sako, kad nauji žymenys ir vaistų taikiniai galės būti naudojami paprastų genetinių testų, skirtų identifikuoti asmenų riziką, ir naujų antialerginių vaistų kūrimui bei laiduos sunkių ligų prevenciją.
„Remiantis mūsų rezultatais galėtų būti sukurta nauja alerginio rinito prognozavimo (stebėjimo ir valdymo) sistema, kuri pagerintų visuomenės sveikatą ir sumažintų sveikatos priežiūros išlaidas, atsirandančias dėl sezoninių alergijų“, – teigia I. Šaulienė.
Aplinkos tyrimai
Žiedadulkės pasaulyje atsirado kur kas seniau negu žmogus. Ir, pasak I. Šaulienės, ne žiedadulkės pasidarė kenksmingos, o pakito žmogaus santykis su gamta.
ŠU Aplinkotyros katedros mokslininkai tiria gamtinę ir žmonių sukurtą aplinką.
„Kai kalbame apie ekologiją, dažniausiai įsivaizduojame šiukšlių rūšiavimą, oro taršą ir panašius dalykus. Iš tikrųjų ekologija tiria organizmo sąveiką su aplinka“, – sako tyrėja.
Viena reikšmingiausių Aplinkotyros katedros mokslinių tyrimų sričių – oru pernešamų žiedadulkių ir grybų sporų įvairiapusis vertinimas. Šiaulių universitetas turi aerobiologinių tyrimų tinklą, specializuotais prietaisais surenka oro mėginius ne tik Šiauliuose, bet ir Vilniuje bei Klaipėdoje. Mėginių analizės centras – ŠU Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto laboratorijos.
Dalis šių tyrimų yra tiesiogiai naudingi visuomenei, nes mokslininkai teikia informaciją visuomenei apie alergiją sukeliančių žiedadulkių gausumą. Žinodami, kokių žiedadulkių vienu ar kitu metu ore yra daugiausia, žmonės gali pasisaugoti ir sušvelninti alergijos simptomus.
„Pradėję žmogaus genetinių pažaidų, susijusių su įsijautrinimu žiedadulkėms, ieškojimą, mes prisidedame ir prie biologijos mokslo žinių gilinimo“, – sako I. Šaulienė. Kadangi žmonės vis labiau tolsta nuo gamtos – pakinta ir mūsų reakcija į natūralius gamtos veiksnius (pvz., žiedadulkes), žmonės tampa jautrūs, blogėja darbo ir poilsio kokybė.
Bendradarbiai
Projekto vykdytojai, siekdami aukščiausios kokybės rezultatų, bendradarbiauja su Suomijos molekulinės biologijos institutu, kuris yra pripažintas Europoje vienu iš reikšmingiausių biologijos „Kompetencijos centrų“. Suomijos mokslininkai Šiaulių tyrėjus konsultuoja ir remia, teikia informaciją apie naujausius metodus ir pan. Dėl šio centro mokslininkų pagalbos šiauliečiai tyrėjai gali būti tikri, kad projektas bus sėkmingas.
Kadangi universitetas neturi medicinos laboratorijos, bendradarbiaujama su Respublikine Šiaulių ligonine. Čia dirbanti gydytoja alergologė Jūratė Greičiuvienė yra šio projekto dalyvė. Ligoninės vadovybė sutiko padėti surinkti kraujo mėginius, kurie ir bus pagrindas nustatyti genus, atsakingus už įsijautrinimą žiedadulkėms.
Kadangi Lietuvoje yra labai griežti bioetikos reikalavimai, žmonių atsiklausiama, ar jie nori dalyvauti projekte, ar sutinka, kad jų kraujo mėginiai būtų naudojami mokslo tikslams. Kai žmogus užpildo sutikimą, jam atliekamas nemokamas odos dūrio testas (jis finansuojamas projekto lėšomis), nustatomas alergiškumas keliems alergenams. Jeigu žmogus nealergiškas žiedadulkėms, jo kraujo mėginys naudojamas kontrolei, t. y. lyginamajam vertinimui atlikti.
Taip pat renkama informacija apie žmonių, sutikusių dalyvauti projekte, būklę: pildomas klausimynas, padedantis identifikuoti paciento savijautą.
Duomenų apsaugos normos – labai griežtos. Kiekvienas mėginys užkoduojamas ir vėliau nėra galimybės atsekti, kam jis priklauso. Net norėdamas žmogus negalėtų sužinoti, kokie jo tyrimų rezultatai.
Nuo tyrimo iki vaistų
Artimiausias projekto tyrėjų tikslas – surinkti žmonių kraujo mėginius, kuriuose galimas genetinis pažeidimas, pasireiškiantis jautrumu žiedadulkėms.
Kraujo mėginiai specialiai paruošiami, kad iš jų būtų galima išskirti DNR. Iš DNR yra identifikuojamos genų grupės.
„Mėgintuvėlis, į kurį yra supilamas žmogaus kraujas, kainuoja 40 litų, dar kainuoja alergijos testo (odos dūrio) priemonės ir medžiagos, vieno DNR nustatymui reikalinga speciali plokštelė kainuoja dar 200 litų“, – išlaidas vardija tyrėja. O dar reikalingi labai tikslūs prietaisai, kurie kainuoja brangiai. Tai turėjo įtakos ir projekto kainai. Nors tyrimas ir labai brangus, bet šiuolaikiškas ir naujas Lietuvoje.
Pasak I. Šaulienės, iki šiol tokių specializuotų tyrimų, kuriais siekiama nustatyti Lietuvos žmonių populiacijos įsijautrinimą žiedadulkėms nulemiančius genus, niekas nedarė. ŠU mokslininkų tikslas yra kaip įmanoma tiksliau nustatyti, kokie genų pažeidimai yra atsakingi už šias netipines žmogaus reakcijas į žiedadulkes.
„Žmonės dažnai klaidingai ir baisiai įsivaizduoja genetinius pažeidimus. Kiekviena mūsų patologija yra genetinis pažeidimas. Netipiška reakcija į aplinką ir yra genetinis pažeidimas“, – pastebi mokslininkė.
Projekto metu planuojama ištirti apie 500 kraujo mėginių. Per pirmus metus surinkta apie 350 mėginių. Gana didelio skaičiaus mėginių reikia tam, kad tyrimo rezultatai būtų kiek įmanoma tikslesni.
Rudenį bus pradėti mėginių genotipavimo ir sekvenavimo procesai. Genotipavimo metu identifikuojami visi genai, kurie yra žmogaus organizme, o sekvenavimo metu siekiama nustatyti pažaidas.
Finansiškai naudingiau tirti didesnį kiekį mėginių, todėl DNR mėginiai paruošiami ir laikomi –80 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Tyrėjams svarbu surasti, kokios genų pažaidos yra būtent lietuvių populiacijoje. Atlikę šiuos testus, šiauliečiai tyrėjai tikisi pasiūlyti chemines medžiagas, kurios kaip įmanoma tiksliau „atakuotų“ pažeistus genus ir grąžintų jiems tipišką veikimą.
Projektą planuojama baigti kitų metų vasarą. Ta proga Šiaulių universitete planuojama surengti konferenciją ir projekto medžiagą išleisti atskiru leidiniu.
Projektas pristatytas ir užsienyje
Mokslininkų grupė, vykdanti projektą, jau dabar informuoja Europos ir pasaulio mokslo visuomenę apie vykdomus tyrimus. Šių metų birželio pradžioje Kopenhagoje (Danija) Bella centre vyko svarbiausias Europos alergologų ir klinikinių imunologų renginys – EACCI-2014 kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 8000 gydytojų ir mokslininkų iš viso pasaulio.
Kongrese ŠU lektorė dr. Laura Šukienė ir I. Šaulienė pristatė aerobiologinius ir genetinius tyrimus, atliekamus Šiaulių universitete, ir sulaukė siūlymų universitete surengti tarptautinius aerobiologijos kursus. Tokie kursai buvo surengti vos keliose šalyse, todėl tai svarbus įvertinimas visam Šiaulių universitetui.
Praeitų metų spalį ŠU Aplinkotyros katedros atstovės L. Šukienė ir I. Šaulienė dalyvavo 9-ajame Europos žiedadulkių tyrėjų simpoziume, kuris vyko Berlyno (Vokietija) medicinos universitete. Šiame susitikime buvo pristatyti projekto „Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas“ pirmieji rezultatai.
Šiauliečių pranešimai paskatino aktyvias diskusijas apie alergiją sukeliančias genetines mutacijas. Susitikime dalyvavę aerobiologijos ir alergologijos mokslininkai palankiai įvertino Lietuvos pasiryžimą imtis tokių svarbių ir aktualių tyrimų.
Akcentuota, kad Šiaulių universiteto tyrėjai, atlikdami šienlige sergančių asmenų mėginių genotipavimą, o vėliau ir juos sekvenuodami neabejotinai tampa dar patrauklesni tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo partneriai.
Rugsėjo mėnesį jau suplanuotas pranešimas pasauliniame Aerobiologų kongrese, kuris vyks Sidnėjuje (Australija). Aktyvūs Šiaulių universiteto mokslininkai kartu su mokslo naujienomis formuoja ir Lietuvos patrauklumą užsieniečiams.
Asmeninės nuotr.
Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja prof. dr. Ingrida Šaulienė birželio pradžioje Kopenhagoje (Danija) dalyvavo Europos alergologų ir klinikinių imunologų renginyje – EACCI-2014 kongrese.
ŠU Aplinkotyros katedros laboratorijoje atliekamas DNR išskyrimas iš surinktų kraujo mėginių.
Praeitų metų liepos mėnesio žiedadulkių kiekis ore trijuose Lietuvos miestuose.
