Naujausios
Geriamasis vanduo tiks ir vilkikams plauti
Šiaulių pramonės parke besikurianti bendrovė „Krovlita“ kreipėsi į miesto Savivaldybę prašydama leidimo įsirengti vandens gręžinį. Vandenį įmonė naudotų vilkikams plauti. Bendrovė „Šiaulių vandenys“ reikalauja, kad įmonė naudotųsi geriamojo vandens vandentiekiu, įrengtu Šiaulių pramonės parke.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Planuoja naudoti daug vandens
Bendrovė „Krovlita“, priklausanti vienai iš didžiausių Lietuvoje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka“, pasirašė sutartį su Savivaldybe ir pradėjo kurtis viename iš didžiausių sklypų Šiaulių pramonės parke.
Bendrovės investicijos čia sieks 13 milijonų litų, planuojama sukurti 600 naujų darbo vietų vairuotojams, 150 naujų darbo vietų transporto vadybininkams, 115 naujų darbo vietų mechanikams.
Įmonė kreipėsi į Savivaldybę prašydama leidimo įsirengti vandens gręžinį, kurio vanduo būtų naudojamas vilkikams plauti. Esą būtų neracionalu tokiam tikslui naudoti geriamąjį vandenį. Juo labiau kad vandens reikės labai daug – apie 1700 kubinių metrų per mėnesį.
Administraciniame pastate, kuriame dirbs daugiau nei 200 darbuotojų, bendrovė įsipareigojanti naudotis vandentiekio vandeniu, taip pat mokėti už visas nuotekas – ir buitines, ir pramonines.
„Girtekos“ įmonių grupės atstovai „Šiaulių kraštui“ komentavo, kad Savivaldybės prašoma sudaryti tokias pat sąlygas, kaip ir kitoms pramonės parko teritorijoje veikiančioms įmonėms. Pavyzdžiu pateikė Šiaulių oro uostą, kuris turi savų gręžinių.
„Šiaulių vandenys“ prieštarauja
„Šiauliuose pramonės įmonės sunaudoja tik 7 procentus vandens, Panevėžyje – 27 procentus. Panevėžyje įmonėms nebuvo leista įsirenginėti gręžinių. Mes leidome, užtat vandens kaina – didžiausia. Visos „Šiaulių vandenų“ pajamos – gyventojų mokesčiai. Įrengta didžiulė vandentiekio infrastruktūra, todėl leisti įsirenginėti gręžinius būtų didžiausia kvailystė“, – „Šiaulių kraštui“ sakė UAB „Šiaulių vandenys“ technikos direktorius Vytautas Peleckis.
„Šiaulių vandenų“ duomenimis, mieste yra 24 įmonės, kurios turi savų šaltinių vandenį (Prūdelio vanduo, gręžiniai), tačiau naudojasi nuotekų tvarkymo paslauga ir už išleidžiamas nuotekas moka bendrovei.
V. Peleckio teigimu, kuo daugiau vandens parduodama, tuo mažesnė yra vandens tiekimo paslaugų kaina. Kadangi didžioji dalis (apie 80 procentų) sąnaudų yra pastovios, leidus įmonėms įsirengti nuosavus gręžinius, mažėja parduodamo vandens kiekis. Dėl šios priežasties esą didėja geriamojo vandens tiekimo paslaugų kaina gyventojams.
Techninio vandens vandentiekio nebėra
V. Peleckis patvirtino, kad prie Šiaulių oro uosto vandentiekio tinklai nėra privesti, todėl įmonei ir buvo leista įsirengti gręžinius.
Technikos direktorius prisiminė, kad sovietmečiu į buvusią odos perdirbimo įmonę „Stumbras“ buvo nuvestas techninio vandens vandentiekis, bet dabar ši sistema išardyta.
Jis pabrėžė, kad pagal projektą pramonės parke nebuvo numatytas pramoninis vandentiekis.
„Galima naudoti geriamąjį vandenį automobiliams plauti, tik reikia įsirengti apytakinę vandens regeneravimo sistemą, kad tą patį vandenį būtų galima naudoti kelis kartus. O ir gręžinio vanduo taip pat yra požeminis geriamasis vanduo“, – sakė V. Peleckis.
Gręžinys patektų į apsaugos zoną
Technikos direktorius pabrėžė, kad „Krovlitos“ gręžinys patektų į UAB „Šiaulių vandenys“ Lepšių vandenvietės III sanitarinės apsaugos zonos juostą, vadinamąją cheminės taršos apribojimo juostą.
Be to, Šiaulių miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose tokia alternatyva nebuvo numatyta.
„Šiaulių pramonės parke yra išplėtota viešojo vandens tiekimo infrastruktūra, galima tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas, o UAB „Šiaulių vandenys“ pajėgi aprūpinti reikiamu kiekiu vandens, todėl nereikėtų leisti įmonei įsirenginėti individualų gręžinį“, – tvirtino V. Peleckis.
Tik „ūkinis klausimas“
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad klausimas, kokiu vandeniu – iš gręžinio ar iš vandentiekio – reikėtų plauti vilkikus, yra daugiau ekonominis, ūkinis. Jo tvirtinimu, Lietuvoje esama gausių vandens išteklių, todėl jo užtenka visiems poreikiams.
„Jeigu įmonė sunaudos daug vandentiekio vandens, laimės „Šiaulių vandenys“ ir gyventojai, nes mažės vandens tarifas“, – prognozavo J. Satkūnas.
Kita vertus, gal įmonė sumokės daugiau mokesčių ir dirbs pelningiau, jeigu jai bus leista įsirengti savo gręžinį.
„Geros kokybės gamybinį vandenį galima naudoti visose Lietuvos vietose“, – tvirtino Lietuvos geologijos tarnybos vadovas. Jo nuomone, gamybiniam vandentiekiui pramonės parke įrengti reikėtų papildomų investicijų.
Teisė spręsti, ar leisti įsirengti gręžinį ten, kur jau yra vandentiekis, palikta savivaldybėms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KAINA: UAB „Šiaulių vandenys“ technikos direktoriaus Vytauto Peleckio teigimu, leidus įmonei įsirengti gręžinį, būtų mažiau suvartojama vandentiekio vandens.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
IŠTEKLIAI: Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas ramus: Lietuvoje esą gausūs vandens ištekliai, todėl kokiu vandeniu – iš vandentiekio ar gręžinio – plauti vilkikus yra „ekonominis klausimas“.
EPA-ELTA nuotr.
ATSAKOMYBĖ: Tuo metu, kai geriamojo vandens ištekliai pasaulyje tampa brangesnis už auksą, Lietuvoje geriamuoju vandeniu taškomasi – jį nuleidžiame į unitazą, naudojame gamyboje, tinka jis ir vilkikams plauti.
