Naujausios
Skiepų barikadose vieningos nuomonės nėra
Šiaulietė Milda savo trimečio vaiko neskiepija privalomaisiais skiepais. Motyvas – bijo pakenkti jo sveikatai. Medikai tikina, kad reakcija į skiepus būna, tačiau tai nėra taisyklė, o neskiepyti vaikai sveiki bus tol, kol veiks kolektyvinis imunitetas.
Nuo 2016 metų tėvams teks pagalvoti, kur vesti vaikus, nes be skiepų į valstybinius darželius mažyliai nebus priimami.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Įtaria skiepų poveikį
Šiaulietė Milda, augindama trimetį, džiaugiasi jo sveikata: guvus, judrus, sveikatos problemų neturintis vaikas. Skiepytas vieninteliu privalomuoju skiepu gimdymo namuose praėjus kelioms valandoms po gimimo.
„Nesusimąsčiau tada apie skiepus, jų žalą ar naudą. Paskiepijo neklausę mano nuomonės“, – sakė mama. Po kurio laiko pastebėjo, kad vaiko odelė ėmė šerpetoti, tapo sausa, raudona ir dirgli. Vaikas tapo neramus.
Apsilankiusi pas šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas odos specialistus. Šie paskyrė hormoninių preparatų. Neatsakė, kodėl kūdikio oda tapo probleminė.
„Giminėje niekas odos problemų neturi. Esame jauni ir sveiki. Kilo mintis, kad gal tokį sutrikimą galėjo sukelti skiepai. Paklausėme šeimos gydytojos, ji tik gūžtelėjo pečiais ir nieko konkretaus atsakyti negalėjo“, – prisiminė mama Milda.
Moteris nusprendė netepti ant kūdikio odos paskirtų hormoninių vaistų. Stebėjo vaiko būseną. Po kurio laiko odos būklė pagerėjo. Palaipsniui šiurkštumas, šerpetojimas, paraudimas dingo. Nurimo ir vaikas, ir mama.
Supratimo nesulaukia
„Žinau nemažai mamų, kurios, brangindamos vaikų sveikatą, atsisako juos skiepyti. Tačiau apie tai viešai prisipažinti baisu – tuoj visi užsipuola“, – pripažįsta jauna moteris.
Milda, skaitydama įvairią medicininę literatūrą, domėdamasi apie skiepus internete, kalbėdama su gydytoja, suprato, kad abejojančių skiepų nauda yra daug, o į klausimus: iš ko skiepai gaminami, kokia jų tikroji sudėtis, kokį poveikį sudedamosios dalys turi organizmui – niekas atsakyti negali.
„Gydytoja, kai ateina laikas pagal skiepų kalendorių skiepyti vaiką, duoda pasirašyti, kad esu pati atsakinga už tai, kad neskiepiju vaiko. Ji nelabai pozityviai į tai žiūri, tačiau nieko per daug nesako“, – sakė Milda.
Apie tai, kad negalės vesti atžalos į darželį, nenusimena – ji ir dabar vaiką augina namie. Auklės paslaugas renkasi ir jos pažįstamos moterys, kurios neketina skiepyti vaikų.
„Į darželį nepriims, bet į mokyklą priimti privalės ir neskiepytus vaikus. Mokslas mūsų šalyje visiems priklauso pagal Konstituciją“, – dėstė savo nuomonę moteris.
Nepamirštama asmeninė patirtis
Šiaulietė, beveik pusės amžiaus vaikų ligų gydytojos praktikos patirtį turinti gydytoja Regina Jacinkevičienė pagalvojusi atsako, kad pacientų, gulėjusių ligoninėje dėl skiepų pašalinio poveikio, neteko sutikti. Tačiau pripažįsta – jos sūnui buvo didelė reakcija į raupų skiepą.
„Po raupų skiepo vaikams turi susidaryti šašas, tačiau paskiepytam sūnui jokios reakcijos nebuvo. Trimetį reikia vesti į darželį, o manęs ten klausia, kodėl vaikas nepaskiepytas? Nepriima be skiepo. Teko kartoti procedūrą, – pasakojo medikė. – Skiepų kabinete aiškinu, kad jo organizmas nepriiėmė skiepo. Tada ant odos uždėjo didžiulį lašą to skiepo, įbrėžė kaip reikiant. Tada jau vaikas susirgo“.
Karščiuojantis, nusilpęs, koordinaciją, reakciją praradęs vaikas gulėjo be jėgų. Medikė pasidžiaugia, kad tuomet turėjusi švirkštą, reikiamus medikamentus. Po suleistų vaistų sūnaus būklė pagerėjo.
„Augindama antrąjį vaiką paskiepijau jį nuo tymų, difterijos, stabligės. Bet nuo poliomielito neskiepijau, nes paskaičiusi mokslinės literatūros žinojau, kad nuo šio skiepo galėjo kilti komplikacijų – pabijojau“, – dalijosi patirtimi vaikų ligų gydytoja.
Jaunoji karta nemato ligų
Gydytoja vardija, kad daugeliui vaikų būna reakcijų po skiepų: paraudimas, patinimas, karščiavimas, kuris po kurio laiko praeina. Paaiškina, kad tokią reakciją sukelia į organizmą patekęs svetimas baltymas.
„Kas su tuo baltymu patenka į mūsų organizmą kartu su skiepu, niekas nežino. Svarstytina, ar tai nemanipuliuoja organizmo sistemomis, ar išbalansuotas imunitetas nepraranda turėtų savybių, kaip ir su kuo kovoti. Tai turi būti rimtos mokslinės studijos, atviros visuomenei“, – pabrėžė medikė.
„Mūsų kartai skiepų reikėjo, o dabar toks etapas, kai tymų, raudonukės, poliomielito ir kitų skiepais valdomų ligų neliko. Jaunoji karta jų nežino, nėra matę, kaip sunkiai sergama, mirštama, tai ir priešinasi skiepams. Kitaip būtų, jei tokių ligų atvejų vis dar būtų“, – mano R. Jacinkevičienė.
Besiskiepijančių mažėja
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė patikino, kad sveikatos priežiūros specialistai dėl skiepų naudos nebediskutuoja, nes jų nauda įrodyta.
Nuo 2001 iki 2009 metų Šiaulių apskrityje profilaktiniai vaikų skiepijimai buvo vykdomi sėkmingai, išlaikant 95-100 procentų skiepijimo apimtis daugelyje amžiaus grupių, tačiau per pastaruosius 4 metus jos sumažėjo 5-7 procentais.
„Nepaskiepijamų vaikų skaičius didėja dėl migracijos ir tėvų atsisakymo skiepyti vaikus. Dėl šių priežasčių daugiausia nepaskiepijama Šiaulių mieste ir Akmenės rajone“, – sakė vedėja. Tik Pakruojo rajone atsisakiusiųjų nuo skiepų nėra.
Pavieniai nepageidaujamų reakcijų atvejai
Pagal reikalavimus Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema. Farmakologinis budrumas – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą, tarp jų ir vakciną, nustatyti, įvertinti ir stebėti.
„Gauname pavienius pranešimus apie išsivysčiusius povakcininius reiškinius. Per 2013 metus tokių atvejų Šiaulių apskrityje buvo 5, kai povakcininės reakcijos išsivystė paskiepijus tuberkuliozės (BCG) vakcina“, – sakė E. Samulytė.
Pasak E. Samulytės, nors suaugusieji kas 10 metų valstybės lėšomis gali skiepytis nuo difterijos ir stabligės, šia galimybe kasmet pasinaudoja tik nedidelė šalies gyventojų dalis. 2009-2013 metais Šiaulių apskrityje difterijos ir stabligės vakcina paskiepyta apie 4 procentus suaugusių asmenų.
Sprendimas
Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą, kad nuo 2016 metų sausio 1 dienos į lopšelius ir darželius būtų priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio patvirtintame įsakyme dėl bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų ikimokyklinio ugdymo įstaigose daroma išimtis vaikams, nepaskiepytiems dėl kontraindikacijų vaikams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SKIEPAI: „Neskiepytieji yra sveiki skiepytųjų sąskaita“, – sakė vaikų ligų gydytoja Regina Jacinkevičienė.
NUOMONĖ: „Sveikatos priežiūros specialistai dėl skiepų naudos nebediskutuoja, nes tai yra įrodyta“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė.
Redakcijos archyvo nuotr.
SPRENDIMAS: Nuo 2016 metų sausio 1 dienos į lopšelius ir darželius bus priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.
