Naujausios
Šiaulių ir Jelgavos mokslininkai konferencijoje Latvijoje diskutavo biokuro auginimo klausimus
2014 m. liepos 1 d.
Baigdami vykdyti tarptautinį Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną (LatLit) programos finansuojamą projektą ENECO, Šiaulių universiteto ir Latvijos žemės ūkio universiteto tyrėjai sukvietė Latvijos ir Lietuvos visuomenę į baigiamąją projekto konferenciją, kurioje pristatė ir diskutavo biokuro auginimo ir plataus panaudojimo šiuolaikinėje energetikoje perspektyvas. Šio projekto, kurį pastaruosius dvejus metus įgyvendino minėti universitetai, tikslas buvo sukurti tinkamas sąlygas vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinių verslus ir pagerinti su tuo susijusiais aplinkos sąlygas Lietuvos ir Latvijos pasienio regione. Kitaip tariant, populiarinti biokuro auginimo idėją tarp Lietuvos ir Latvijos ūkininkų ir žemės savininkų.
Baigiamojoje projekto konferencijoje sveikinimo žodžius taręs Latvijos valstybinis žemės ūkio universiteto mokslo prorektorius Peteris Rivža džiaugėsi projekto sėkme ir dėkojo kolegoms už ekonominės plėtros skatinimą, vaisingas pastangas kurti tinkamas sąlygas vystyti atsinaujinančios energijos šaltinių verslus, pagerinti su tuo susijusias aplinkos sąlygas Lietuvos ir Latvijos pasienio regione.
Kaip teigia projekto iniciatorius Šiaulių universiteto profesorius dr. Vaclovas Tričys, Lietuvai ir kitoms Europos šalims nuolat susiduriant su brangaus ir aplinką teršiančio kuro tiekimo problemomis, ypač svarbu ieškoti ekologiškų, efektyvių ir taupių energijos gavimo sprendimų. Energijos išgavimas Lietuvoje ir Latvijoje didele dalimi priklauso nuo importuojamo kuro, o jį tiekiančios šalys gali daryti įtaką ekonominiam abiejų šalių vystymuisi. Naftos ir natūralių dujų išteklių išeikvojimas bei jų kainų augimas didina medienos naudojimo katilinių kurui paklausą. Todėl pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančių energijos išteklių bazės plėtojimui. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas gali mažinti šalies energetinę priklausomybę nuo naftos ir dujų importo bei sudaryti galimybę mažinti energijos pagaminimo kaštus.
Ūkininkai, verslininkai ir miestų šiluminių katilinių vadovai yra kviečiami plėtoti ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos verslą, taip išplečiant galimybes pakeisti naftą ir dujas energijos gavimo procesuose. Tačiau Lietuvos ir Latvijos ūkininkai šioje srityje dar stokoja žinių apie greitai augančių medžių rūšis, tinkamas energetiniam miškui auginti, kokios dirvos geriau tinka vienai ar kitai medžių rūšiai, kaip prižiūrėti naujai įveistas plantacijas, kada ir kuo galima tręšti energetinį mišką ir t.t. Todėl būtina sukurti tinkamas sąlygas pradėti aktyviau plėtoti energetinio miško auginimo verslą, o žaliosios energijos gamintojams teikti metodinę paramą.
Konferencijoje buvo pristatyta, kaip projekto metu ŠU Botanikos sode ir Vecaucės (Latvija) laukuose remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais buvo auginti ir prižiūrėti energetiniai želdiniai (greitai augantys medžiai – gluosniai), analizuotos tokių želdinių dirvožemio tręšimo galimybės biologiškai suyrančiomis atliekomis ir medienos pelenais. Pristatyta, kaip projekto metu buvo apmokyti potencialūs energetinių želdinių augintojai, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių atstovai Šiaurės Lietuvoje ir Pietų Latvijoje.
Šiaulių universiteto tyrėjai renginio metu aptarė, kaip analizavo dirvos, kurioje auginami energetiniai želdiniai, sudėtį, dumblo iš miesto nuotekų valyklų ir medienos pelenų sudėtį ir jų panaudojimo energetiniams želdiniams (gluosniams) tręšti galimybes. Remdamiesi Latvijos mokslininkų rekomendacijomis, Šiaulių universiteto tyrėjai parengė lietuvišką mokymų medžiagos energetinių želdinių augintojams variantą ir vedė seminarus pasienio regiono potencialiems energetinio miško augintojams.
Po pagrindinių pranešimų pristatymo konferencijos dalyviai buvo pakviesti apsilankyti eksperimentiniame greitai augančių želdinių (karklų) lauke, kurį įveisė projekto ENECO partneriai iš Latvijos. Kaip jau minėta, toks pat laukas auga ir ŠU Botanikos sode – jame prieš porą metų pasodinti gluosniai per pusmetį praaugo žmogų, o per sekančius augimo metus pasiekė 5-6 m. aukštį. Tokiu greičiu augantys želdiniai greitai augina kurui tinkamą medieną, o želdinius nukirtus, jie tokiu pat greičiu ima atauginėti. Būtent todėl – dėl greitai auginamos kurui tinkamos biomasės – energetinių želdinių auginimas ir gali būti patrauklus energetikos srityje besispecializuojantiems verslininkams ir ūkininkams.
O tai visuomenės daliai, kurios dideli energetinių želdinių auginimo plotai nedomina, siūloma atkreipti dėmesį į greitai augančių medžių dekoratyvumą – iš jų pasodinta tvora greitai suaugs ir apjuos bei nuo pašalinių akių paslėps bet kurią sodybą, o tarpusavyje supintos tokios „gyvos“ tvoros vytelės suformuos tikrą meno kūrinį. Ši galimybė, atrodo, yra įdomi ir daugeliui šiauliečių, svarstančių, kaip aptverti ir papuošti turimas sodybas ar sodus – tai įrodo dar 2013 m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose vykusių Baltų vienybės dienų metu miestiečiams išdalinti šimtai gluosnių gyvašakių, kurios, tikėtina, šiandien jau yra suaugusios į vešlias tvoras.
Išsamesnė informacija apie projektą ir energetinius greitai augančius želdinius – http://eneco.su.lt.
Konferencijos dalyviai apsilankė eksperimentiniame greitai augančių želdinių (karklų) lauke, kurį įveisė projekto ENECO partneriai iš Latvijos.
