Naujausios
Žvyrkeliuose paskendusius gelbės kelininkų technika
Šalies kelininkai ketvirtadienį Pakruojo dvare diskutavo apie kelius žiemą. Situacijos nedailino: keliai dar blogės, jų blogėjimas greitėja.
Apie nelinksmas įžvalgas ir jų priežastis su Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovu Skirmantu SKRINSKU.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Bekelės – taupymo pasekmė
– Daugiau nei prieš metus Pakruojis išgarsėjo žvyrkeliu Rozalimas– Medikoniai, dėl pavasario polaidžio virtusiu bekele. Šiemet, panašu, kad bekele gali tapti žvyrkelis Stačiūnai – Pavėzgiai. Dėl jo prastos būklės gyventojai kreipėsi į redakciją. Kodėl savo amžių atgyvenusių žvyrkelių remonto imamasi, kai sukyla žmonės, žiniasklaida?
– Visus problemiškus kelius atsiminti sunku, bet tą kelią (Rozalimas– Medikoniai – red. past. ) prisimenu. Pats buvau ir kaip ant tramplino šokinėjau. Dabar patvarkyta to kelio pradžia, laukiame finansavimo.
Tokių žvyrkelių, kurie neatitinka techninių reikalavimų Lietuvoje – 89 procentai. Nes per krizę buvo sumažintas finansavimas, didžiausias taupymas buvo neliečiant, neremontuojant žvyrkelių. Jų sluoksnio storinimas ir griovių valymas buvo atidėtas iki geresnių laikų. Todėl šiandien to sluoksnio kai kur nebelikę visai.
Kelininkai trauks iš klampynių
– Kaip prie tokių kelių gyventi kaimo žmonėms?
– Dėl kelio Stačiūnai – Pavėzgiai tarsimės su Pakruojo kelių tarnybos viršininku Vytautu Brobaičiu. Žiūrėsime, ką ten galima padaryti. Kitiems metams žvyrkelių dangos konstrukcijos atstatymui truputį daugiau lėšų skiriam – iš kelių priežiūros, kitų sričių lėšas aukojam. Tačiau tose žvyrkelių vietose, kur dėl rudens lietų ir pavasario polaidžio jau problema ir mokykliniams autobusiukams išvažiuoti, kelių transporto priemonėm, traktoriais tempiam tuos autobusiukus. Praeitą pavasarį taip buvo ir Panevėžio, ir Telšių regionuose. Jei reikės, taip bus ir Šiaulių regione.
– Ką pasakytumėte apie kelius artėjančią žiemą?
– Prieš gamtą nepakovosi: ir vairuotojai ir kelininkai turi būti pasiruošę. Už saugumą kelyje ne tik kelininkai atsakingi.
Finansavimas – „liūdniausias momentas“
– Šalies kelių būklė ir jos gerinimas priklauso nuo finansavimo. Koks šalies keliams planuojamas ateinančių metų biudžetas?
– Deja, iš įstatymais numatyto finansavimo planuojamame biudžete, 250 milijonų litų yra nuimama valstybės reikmėms. Tas momentas – liūdniausias šiame interviu. Kol kas planuojama nuimti iš kelių priežiūros programos. Tai lemia šalies geopolitinė situacija.
Pagal dabartinę finansavimo būklę ir tai, ką matome kitiems metams, keliai blogės, jų blogėjimas greitėja.
Labiausiai pablogės krašto, rajoniniai keliai, ypač žvyrkeliai. Magistraliniuose keliuose, kur intensyviausias eismas, naudojame Europos Sąjungos paramą – taisomos avaringiausios vietos. Tuose keliuose situacija neturėtų blogėti.
Autorės nuotr.
GALIMYBĖS: Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas lėšas žvyrkelių remontui vadino trupiniais, todėl kelininkai tegalės įklimpusias mašinas ištraukti sava technika.
