Mieli kraštiečiai, kokia Jūsų nuomonė?

Mieli kraštiečiai, kokia Jūsų nuomonė?

Mieli kraštiečiai, kokia Jūsų nuomonė?

Edvardas Žakaris

Seimo narys socialdemokratas

Kokie užaugs mūsų vaikai ir anūkai, kaip jie įsitvirtins gyvenime? Manau, jog tai rūpi kiekvienam iš mūsų. Todėl šį kartą norėčiau su Jumis pasitarti dėl siūlomo privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimo – Seime turėsime balsuoti dėl įstatymo pataisų. Kaip elgtumėtės Jūs? Kokia Jūsų nuomonė dėl šių galimų permainų? Ar joms pritartumėte?

Priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Priėmus šias pataisas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas vaikas prieš mokymąsi mokykloje privalėtų dalyvauti vienerių metų privalomoje priešmokyklinio ugdymo programoje.

Dabar tokia sistema egzistuoja, bet ji nėra privaloma – veikia parengiamosios klasės darželio auklėtiniams, tačiau dar nemažai vaikų prieš mokyklą nėra ugdomi.

Specialistai teigia, kad ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus veiksnys, užtikrinantis vaiko tolesnę sėkmę ir mokykloje, ir pasirenkant specialybę bei gebėjimą įsidarbinti, ir socialinę integraciją. Deja, ne visi vaikai ankstyvoje vaikystėje turi geras gyvenimo sąlygas, šeimose nemažai skurdo, vaikai auga socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis. Štai tokiems vaikams, anot specialistų, ypač padėtų kokybiškas priešmokyklinis ugdymas.

Ankstyvas vaiko ugdymas – pamatas geresniam gyvenimui

Švietimo ir mokslo ministerija, norėdama išsiaiškinti, kokia reali situacija su penkiamečiais, potencialiais 2015 metų priešmokyklinukais, šių metų pradžioje atliko situacijos analizę savivaldybėse. Pagal savivaldybių švietimo padalinių pateiktą informaciją 2014 m. sausio 1 d. 19 proc. (t. y. 5409 penkiamečiai yra ugdomi namuose), likusieji 81 proc. – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

Kas tie 5409 vaikai, kurie nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose? Iš jų net 37 proc., arba 2170 vaikų auga socialinės atskirties, nepriteklius patiriančiose šeimose, turi nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius ar neįgalumą.

Vaikų, ypač iš skurdžios socialinės aplinkos, dalyvavimas kokybiškame ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme valstybei ir visuomenei naudingas tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektais. Tyrimų duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, ypač augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei ir emocinei raidai, padeda mažinti skurdą, spręsti daugelį socialinių problemų, gerinti mokinių pasiekimus mokykloje, turi įtakos visam tolesniam gyvenimui.

Darbo vietas išsaugotų pedagogai

Daugumoje Europos Sąjungos šalių visiems vaikams yra privalomas vienerių ar dvejų metų ikimokyklinis ugdymas. Lietuvoje irgi norima įteisinti tokią tvarką, 2015 m. biudžete privalomam priešmokykliniam ugdymui įgyvendinti numatyta 5 mln. litų. Šios lėšos atsiranda dėl mažėjančio mokinių skaičiaus bendrojo ugdymo mokyklose (mokinio krepšelio lėšos).

Privalomam priešmokykliniam ugdymui įgyvendinti 2014–2015 m. taip pat būtų naudojamos ES lėšos. Pagrindiniai darbai, kuriuos įsipareigotų atlikti ministerija, siekdama įtvirtinti privalomą priešmokyklinį ugdymą: būtų įgyvendinta geltonųjų autobusų programa, kuria būtų siekiama sudaryti galimybes iki artimiausios švietimo įstaigos atvežti kaimo vietovėje gyvenančius priešmokyklinio amžiaus vaikus arba teikti vaikams mobilią švietimo pagalbą, taip pat bendrojo ugdymo patalpos būtų pritaikytos priešmokyklinėms grupėms įrengti.

Privalomo priešmokyklinio ugdymo įtvirtinimas padėtų išsaugoti darbo vietas pradinių klasių mokytojams, kurie, sumažėjus mokinių skaičiui, nebeturi darbo bendrojo ugdymo mokyklose.

Taigi, mielieji, ar Jūs pritartumėte privalomam priešmokykliniam ugdymui? Lauksiu Jūsų laiškų el. p. edvardas.zakaris@lrs.lt

Užs. Nr. 245556