Naujausios
Šimtą kartų brangiau – euro įvedimo proga?
Šiaulių verslininkai skundžiasi, kad beveik šimtą kartų pabrango inkasavimo įmonių paslaugos už išankstinį eurų pristatymą. Verslininkai įtaria, kad inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta: eurų išvežiojimas esanti papildoma paslauga.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Kaina išaugo šimteriopai
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas piktinasi, kad pinigų išvežiotojai kelia paslaugų kainas.
„Įkainiai didėja beveik šimtą kartų: viena pinigų išvežiojimo paslauga kainavo 16 litų, o dabar kainuos tūkstantį ar 500 litų, atsižvelgiant į tai, koks kiekis eurų bus užsakytas ir atvežtas“, – sakė V. Japertas.
Jo nuomone, inkasavimo bendrovės naudojasi esama padėtimi, nes didieji bankai yra sudarę su jomis sutartis, o klientai negali pasirinkti, kuri inkasavimo bendrovė aprūpins juos eurais.
Kadangi didieji bankai yra sudarę sutartis su UAB „G4S Lietuva“, todėl ši ir pasirašinėja sutartis su verslininkais, prašydama už pristatomus eurus mokėti kosminius įkainius.
„Jeigu tokiu pat principu naudosis visi, tai išaugusi galutinė euro įvedimo kaina guls ant vartotojų pečių“ – neabejoja Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius. – Eurų atvežimo kaina turėtų išlikti bent jau panašaus lygio.“
Neigia pasinaudojusios euro įvedimu
Pinigus išvežiojančios bendrovės neigia pasinaudojusios euro įvedimu. Aiškinama, kad euro atvežimas verslui – vienkartinė paslauga, todėl įkainiai nesusiję su įprastinėmis pinigų pristatymo paslaugomis.
„Tas paslaugas, kurias mes teikiame iki šiol savo klientams, teikiame už tą pačią kainą. Dabar, euro įvedimo metu, atsiranda papildomos, visai kitokios paslaugos, kurios turi savo kainą. Tos kainos yra visų bankų tinklalapiuose ir kokios jos nustatytos, tokios ir yra“, – teigia UAB „G4S Lietuva“ direktorius Saulius Tulevičius.
„Yra vienkartiniai klientai, tai reiškia, kad jie niekada nepirko paslaugos, pavyzdžiui, kokia kirpykla: ji niekada nesinaudojo inkasavimo paslaugomis, o dabar eurų jai reikia ir, aišku, jai tai kainuoja“, – sakė kitos įmonės – UAB „Eurocash1“ – direktorius Vytautas Labeckas.
„Gabenant didelius pinigų kiekius yra dideli saugumo reikalavimai, draudimo išlaidos, tai natūralu, kad bankai, jei gali kažkiek naudoti, tai inkasavimo bendrovės tikrai neužsiims labdara“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Institucijos turėtų reaguoti“
Lietuvos bankas teigia gavęs verslininkų skundą dėl galimai išaugusių inkasavimo kainų prieš euro įvedimą ir šiuo metu tikrina informaciją.
„Kaip supratome, šiuo atveju kalba eina apie vienkartinę eurų pristatymo paslaugą. Ją teikiant pinigų pervežimo įmonėms tenka papildomai nuomoti transportą ir saugyklas, samdyti darbuotojus ir kita. Dėl didžiulių pinigų gabenimo kiekių ir nemažų papildomų išlaidų paslauga objektyviai gali būti brangesnė nei kitos paslaugos. Jei, preliminariais duomenimis, įmonei būdavo pristatoma du trys kilogramai banknotų, o dabar ji užsisakė pusę tonos monetų, tai papildomos sąnaudos objektyviai gali būti įtrauktos į galutinę paslaugų gavėjo mokamą kainą“, – komentavo situaciją Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos banko žiniomis, komerciniai bankai buvo paskelbę konkursą pirkti eurų gabenimo paslaugas už vienodą vidutinį įkainį visoje Lietuvoje, nors gabenimo atstumai skirtingi. Laimėjo geriausią pasiūlymą pateikusi pinigų pervežimo įmonė.
„Rinkoje veikia konkurencija, ir jei jos reikalavimų nesilaikoma, atsakingos institucijos turėtų reaguoti“, – pabrėžė M. Jurgilas.
Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos bankui nesuteikta teisė reguliuoti pinigų pervežimo rinką.
Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbanavičiūtė neatmetė, kad dėl UAB „G4S Lietuva“ įkainių už pristatomus eurus gali būti pradėtas tyrimas.
„Toks sprendimas priimamas gavus ir išanalizavus skundą bei jį pagrindžiančius įrodymus“, – tvirtino Konkurencijos tarybos atstovė.
Teismas panaikino baudas bankams
Konkurencijos taryba dar 2012 metų gruodį nutarė, kad SEB bankas, „Swedbank“, DNB ir UAB „G4S Lietuva“, sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus dėl pinigų tvarkymo paslaugų pirkimo iš UAB „G4S Lietuva“, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Buvo skirtos milijoninės baudos minėtiems bankams bei UAB „G4S Lietuva“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014 metų balandžio mėnesį patvirtino, kad UAB „G4S Lietuva“ susitarimai su AB SEB banku, AB „Swedbank“, AB DNB banku ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo rinkoje ir bankų klientų galimybes rinktis inkasavimo paslaugų teikėją.
Nepaisant to, LVAT panaikino Konkurencijos tarybos bankams skirtas baudas ir nurodė, kad atsakomybė dėl konkurencijos ribojimo galėtų būti taikoma nebent UAB „G4S Lietuva“.
Šių metų rugsėjo 30 dieną Konkurencijos taryba nutarė, kad UAB „G4S Lietuva“ veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį. Už pažeidimą Konkurencijos taryba UAB „G4S Lietuva“ skyrė 9 437 800 (devynių milijonų keturių šimtų trisdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą.
Tačiau UAB „G4S Lietuva“ Konkurencijos tarybos rugsėjo 30 dienos nutarimą apskundė teismui.
„Įmonių veiksmai, kuriais ribojamos pirkėjų pasirinkimo galimybės pirkti prekes ar paslaugas iš konkurentų, kai tokie veiksmai apima dideles atitinkamos rinkos dalis ir trunka ilgą laiką, yra žalingi pirkėjams. Taip pat gali lemti konkurentų išstūmimą ir konkurencijos susilpnėjimą ar net visišką jos pašalinimą“, – vertindamas pakartotinį Konkurencijos tarybos tyrimą dėl „G4S Lietuva“ įsipareigojimų pažymėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KAINA: Lietuvos bankas skaičiuoja, kad euro įvedimo kaina gali siekti apie 100 milijonų litų.
Jono TAMULIO nuotr.
ĮSPĖJIMAS: Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas neabejoja, kad išaugusi galutinė euro įvedimo kaina guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
REAKCIJA: „Rinkoje veikia konkurencija, ir jei jos reikalavimų nesilaikoma, atsakingos institucijos turėtų reaguoti“, – pabrėžia Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
RIBOJIMAS: „Įmonių veiksmai, kuriais ribojamos pirkėjų pasirinkimo galimybės pirkti prekes ar paslaugas iš konkurentų, kai tokie veiksmai apima dideles atitinkamos rinkos dalis ir trunka ilgą laiką, yra žalingi pirkėjams“, – pažymėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
