Naujausios
Greitoji pagalba nenori į 112
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečerinę ketinama prijungti prie Bendrojo pagalbos centro 112 sistemos. Tada tektų keisti modernią ir brangią įrangą į kitą, kuri, darbuotojų žodžiais, neveikia atokiausiuose kampeliuose. Dispečerių funkcijas perimtų visai ne tos kvalifikacijos 112 dispečeriai. „Nesutinkame su šiomis permainomis“, – sako Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vyriausioji gydytoja.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Brangią įrangą teks išmontuoti?
Dvidešimt trejus metus Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai vadovaujanti Eugenija Kukaitienė niekuomet nėjo lengviausiu keliu. Ir šį kartą nesutiko prijungti stoties dispečerinės prie Vidaus reikalų ministerijos kuruojamo Bendrojo pagalbos centro 112.
„Pagal tuomečio ministro įsakymą, prieš dvejus metus perėjome prie naujo dispečerinės modelio. Valdome Šiaulių miestą, rajoną, Kelmės, Kuršėnų, Naujosios Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonus. Gauname šių rajonų gyventojų skambučius, nes pas juos nebeliko dispečerinių“, – pasakojo vadovė E. Kukaitienė.
Lietuvoje iš 56 greitųjų dispečerinių, po ministro įsakymo optimizuoti sistemą, liko dirbti 9. Telšių, Plungės, Mažeikių miestų ir rajonų stotys nesugebėjo atsinaujinti dispečerinės, nuo 2013 metų spalio buvo prijungtos prie Šiaulių.
„Mūsų dispečerinė yra modernizuota pagal italų ir amerikiečių modelį. Stotyje įranga – itališka, programa – Amerikos. Buvo atvažiavę specialistai iš Amerikos patikrinti, kaip esame įsirengę, naudojamės. Gavome sertifikatą., – sakė E. Kukaitienė. – Kai visos greitosios atliko juodą darbą, optimizavo sistemą, labai lengva ateiti ir valdyti suderintą mechanizmą“.
Šuolio atgal nenori
Tokiu pat būdu valdoma Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė. Jiems priklauso Tauragės, Jurbarko, Vilkaviškio ir Šakių rajonai. Klaipėdos, Vilniaus kraštai valdomi panašiai.
Kitokia situacija susiklostė Panevėžio bei Marijampolės greitosios dispečerinėse. Neturėdami lėšų įrangai atnaujinti, jos prisijungė prie Bendrojo pagalbos centro.
„Mūsų dispečerines nori valdyti Bendrasis pagalbos centras. Kodėl nesutinkame? Jie pagal projektą turi pakeisti dispečerinių įrangą. Išplėš mūsų naująsias ir tikrai kokybiškas, įsidės savo „motorolas“. Jų darbas stringa, dažnai neveikia, nėra ryšio. Čia tas pats, kas iš mersedeso persėsti į žigulius“, – konstatavo vyriausioji gydytoja.
Į įrangą Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis investavo 800 tūkstančių litų. Dvejus metus dirbo be sutrikimų.
„Mes ne tik už savo investuotus pinigus kovojame, už žmonių darbo vietas, už kokybišką ir efektyvų darbą. Mes neatsisakome bendradarbiauti, bet išplėšti gerą įrangą ir būti jų valdomi nesutinkame“, – sakė vyriausioji gydytoja.
Greitai pamirštas 03
E. Kukaitienė pateikia ne vieną pavyzdį, kai nelaimės, ligų ištikti ir medikų pagalbą išsikviesti norintys žmonės negalėjo prisiskambinti numeriu 112. Ilgai laukė atsiliepiančių specialistų, o prisiskambinę buvo klausinėjami apie susirgimus, sutrikimus, sužeidimus. Ir tik po to kviečiami medikai. Pasak gydytojos, taip švaistomas brangus laikas.
Gydytoja nesupranta, kodėl žmonės taip greitai pamiršo trumpąjį numerį 03? Jis veikia, kaip veikęs. Šiuo numeriu prisiskambinama tiesiai į greitąją, aplenkiant Klaipėdoje esantį pagalbos centrą. Iš visų ryšio operatorių žmonės pasiskambins tiesiai į greitąją numeriu 033.
„Paskambina nelaimės ištiktas žmogus, 112 darbuotojai pagal schemą jo išklausinėja, suteikia informaciją, ką reikia daryti, jei mano, kad reikia, tik tada siunčia signalą mums.
Mūsų dispečeriai palaiko kontaktą su ligoniu ar artimaisiais, tuo pat metu duoda signalą brigadai, mato monitoriuose arčiausiai ligonio esančią. Taupome kiekvieną minutę“, – paaiškino E. Kukaitienė.
Mūsų krašto skambučiai „eina“ per Klaipėdoje esantį bendrąjį pagalbos centrą.
„Tenykščiai specialistai ne kartą yra net Šiaulių gatvių neradę. Prašo pagalbos S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, o jie aiškina, kad tokios gatvės nėra. Kaip nėra, jeigu 40 metų tokia Šiauliuose yra“, – piktinosi gydytoja.
Sistemos privalumai
Šiauliuose esantis centras valdo tik priešgaisrinę pagalbą Šiaulių bei Panevėžio apskrityse. Gydytoja mano, kad greitųjų dispečerines norima prijungti prie Bendrojo pagalbos centro ne šiaip sau, tokiu būdu šis projektas neprarastų 20 milijonų eurų.
„Jų sistema nemato iškvietusio pagalbą žmogaus buvimo vietos, nebent per policijos sistemą. Čia yra viena didžiausių problemų. Tai parodė ir Dambavos įvykiai. Mūsų įranga rodo tikslią paskambinusiojo buvimo vietą“, – pasakojo E. Kukaitienė.
Gydytoja pasakoja, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojų kaita – didžiulė, tad ir kvalifikuotų specialistų patarimų tikėtis neverta. Šiaulių dispečerinėje tam darbui paruošti kvalifikuoti medikai.
E. Kukaitienės manymu, Bendrojo pagalbos centro projekto lėšos buvo investuojamos į pastatų statybą, įrengimą, tačiau ne į kvalifikuotų žmonių komandą.
„Ten už minimumą dirbantys žmonės keičiasi kas kelios savaitės. Darbas tikrai sunkus. Ką žmogus iš darbo biržos gali patarti gimdančiai, ar kraujuojančiam žmogui? Instrukcijos yra, bet jos primityvios. Kuriozų galima pasakoti valandas“, – sakė medikė.
Su savo pozicija – į ministeriją
Šią savaitę Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja E. Kukaitienė su kitų didžiųjų miestų greitųjų vadovais apie susiklosčiusią padėtį kalbėti važiavo į Vidaus reikalų ministeriją.
„Mes nebuvome nusiteikę nusileisti. Išsakėme savo lūkesčius ir nuostatas – mes nieko neardysime. Ministerijos atstovai buvo linkę bendradarbiauti“, – patikino E. Kukaitienė.
Greitųjų atstovai sutiko bendradarbiauti su Bendrojo pagalbos centro projekto vykdytojais, leisdami savo dispečerinėse pastatyti papildomus monitorius, kuriuose būtų matomi pranešimai apie skambučius ir ligonius.
„Kol kas sutarta, kad iki vasario vidurio į mūsų dispečerines Bendrasis pagalbos centras suveš savo įrangą. Žiūrėsime, kuo čia viskas baigsis“, – sakė vyriausioji gydytoja.
Jono TAMULIO nuotr.
DARBAS: Dispečerinėje visą parą dirba specialistai, kurie priima skambučius, nukreipia šalia esančioms dispečerėms, kurios mato medikų brigadų buvimo vietą, juos išsiunčia pas ligonį.
DISPEČERINĖS: Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sakė, kad stoties dispečerinė prieš dvejus metus už 800 tūkstančių litų buvo moderniai įrengta ir įvertinta.
ĮRANGA: Dispečerinėje matosi greitųjų medikų brigadų buvimo, judėjimo, krypties, pozicijos vieta, automobiliuose veikia internetinis ryšys, tad iš dispečerinės galima susisiekti.
