Naujausios
Nusišypsok mums, kandidate:)
Viešąsias erdves prieš savivaldybių tarybų rinkimus užpildė politinės reklamos. Specialistai sako: reklamos – nuobodžios, neoriginalios ir betikslės. Rinkimų agitacijos metu kai kurie kandidatai rinkėjus vilioja pigiomis gudrybėmis ar net neetiškais šūkiais.
Simona KVEDERYTĖ
redakcija@skrastas.lt
Politinės reklamos – pilkuma
Rinkimai neatsiejami nuo reklamos. Šiauliuose plakatais nukabinėtos autobusų stotelės, daug didelių stendų. Iš jų į rinkėjus žvelgia nudailintų, bet rimtų veidų kandidatai. Tokios politinės reklamos, dizaino specialistų nuomone, pateikiamos gerai, tačiau jų forma nesikeičia daugelį metų. Todėl yra neoriginalios ir nepaveikios, o kai kurios – „klaikios“.
Lietuvos dizainerių sąjungos nario šiauliečio Vilmanto Dambrausko akis bado ne tik prastai parinktos spalvos, bet ir blogas montažas. Kai kuriuose plakatuose kelių kandidatų veidai skiriasi dydžiu, kituose maketuotojai, taupydami vietą, nesibodėjo apkarpyti ir politikų pečių.
„Tai – visiškas absurdas. Politikai pateikiami kaip klounai, nors jie tokie nėra. Nežinau, čia gal verkti reikėtų, nes viskas vyksta mūsų mieste? Kitas klausimas – ką kandidatai nori pasakyti rinkėjams? Nejaugi mano, kad jie tokie buki ir nemato, ką ir kaip partija siūlo? Jei politikai su reklama nesusitvarko, tai kaip jie tikisi išspręsti miesto problemas?“ – klausė V. Dambrauskas.
Dar viena reklamų kūrėjų klaida – perdėtai pagražinti kandidatų veidai. Panaikintos raukšlės atjaunina taip, kad rinkėjai savo išrinktųjų dažnai ir neatpažįsta.
Ne viską lemia pinigai
Dizaineriams susižavėjimo nekelia ir įvairūs lankstinukai bei reklaminiai laikraščiai. Jie esą vienodi, kūrėjams trūksta kūrybiškumo.
„Viskas nukeliauja į šiukšlių dėžę. Tai – komunikacijos neišmanymo problema. Į ją niekas nekreipia dėmesio. Todėl ir toliau kūrybiškumas eina pačiu pigiausiu keliu. Be to, gera, paveiki reklama kainuoja ne vien pinigus. Pirmiausia reikia suvokimo, kaip ją reikėtų daryti“, – nesikeičiančią situaciją komentavo Šiaulių universiteto Dizaino katedros lektorius Darius Linkevičius.
Pamiršę originalumą reklamos kūrėjai grimzta į neesmines smulkmenas. Pavyzdžiui, per daug dėmesio skiria lauko reklamų šriftui, kuris turėtų būti kuo paprastesnis.
Ką reiškia šūkiai?
„Už Šiaulius“, „Vaikštau už Šiaulius“ – tokiems ir panašiems šūkiams negailima kritikos. Jie, D. Linkevičiaus nuomone, nekonkretūs ir rinkėjams neįdomūs. Tai viena iš priežasčių, paverčiančių reklamą nepatrauklia rinkėjams.
Didžiausia yda dizaineris laiko plakatuose ryškiomis raidėmis išspausdintą žodį „geriausias“. Šiemet tokią frazę vartoja ir vienas iš kandidatų į mero postą.
„Kai kuriose šalyse uždrausta skelbti, kad esi geriausias. Tai labai neetiška. Kas nusprendė, kad vienas ar kitas kandidatas yra geriausias?“ – stebėjosi dizaineris.
Dalis reklamoje naudojamų šūkių visai nesusiję su politikų tikslais ir jų pažadais. Todėl pasėja neaiškumą ir kelia dar didesnę sumaištį. Rinkėjai dėl kandidatų gausos gali pasimesti, nežinoti, ką rinktis, o neretai ir nebesiryžta balsuoti.
Politikų gudrybės
Plakatuose politikai vis mažiau šypsosi. Kodėl? Gal taip jie stengiasi sukurti rimto ir problemas galinčio išspręsti kandidato įvaizdį?
Kita, dizainerių nuomone, pavykusi gudrybė – plakatuose šalia kandidato išdygę žymūs politikai, bendrapartiečiai. Taip jų populiarumo spinduliai „nušviečia“ ir nepažįstamus veikėjus.
D. Linkevičius prisiminė pernai į Seimą pretendavusio politiko reklaminę agitaciją.
„Kandidatas, kilęs iš Šiaulių, išleido laikraštį apie daržo darbus ir padalijo jį sodų bendrijų gyventojams. Juokingiausia, kad jis tame leidinyje patalpino savo nuotrauką. Joje politikas apsirengęs šviesiai, laiko cementu apkibusį kastuvą (turbūt iš kokios statybvietės), iki pusės įsmeigtą į daržą. Vieni apgaulę pastebėjo, kiti skaniai „suvalgė“ tokį vaizdą“, – pasakojo D. Linkevičius.
Dizaineris mato panašių bandymų ir šiemet. Vienas kandidatas į partijos laikraštį patalpino schemą, pagal kurią iš leidinio galima išlankstyti kepurę.
Lietuviams trūksta patirties
Įvairios gudrybės suveikia tik tada, jei jos yra neperdėtos ir atskleidžia išskirtines kandidato savybes. To šiauliečių reklamoms trūksta ypač, sako dizaineris D. Linkevičius.
Svarbiausia, reklamos privalo būti aiškios, turėti konkretų tikslą. Vienokios jos ant didelių stendų, kitokios – autobusų stotelėse ir laikraščiuose.
„Keliuose plakatuose privalo būti mažai teksto. Tam, kad vairuotojams netektų sustoti šalikelėje ir skaityti. Jei per 3 sekundes nesupratai, ką pamatei, tokia reklama nepaveiki. O reklama autobusų stotelėse gali būti ir su daugiau informacijos, nes ją gyventojai turi laiko perskaityti“, – aiškino D. Linkevičius.
Žvelgdami į užsienio patirtį, dizaineriai pabrėžia, kad iki ten pasiekto lygio lietuviams toli. Ten politinėms reklamoms skiriama daugiau lėšų. Prie jų kūrimo prisideda ir psichologai, ir komunikacijos specialistai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REKLAMA: „Jei politikai su reklama nesusitvarko, tai kaip jie tikisi išspręsti miesto problemas?“ – stebėjosi Lietuvos dizainerių sąjungos narys Vilmantas Dambrauskas.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠŪKIAI: Dizainerio Dariaus Linkevičiaus nuomone, kai kurių politikų reklamose pateikiami šūkiai – painūs ir net neetiški.
