Naujausios
V. Mazuronis: Šiauliams būtina paskubėti su renovacija
Įgyvendinant šalies renovacijos programą, per pastaruosius pusantrų metų – nuo renovacijos pagal naująjį šios programos modelį pradžios – pasirašyta daugiau kaip tūkstantis rangos darbų sutarčių, dar dėl daugiau kaip 400 daugiabučių vyksta pirkimai. Vadinasi, turime pusantro tūkstančio daugiabučių, kurių gyventojai greitai galės džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis, gražesne ir sveikesne aplinka. Ir jų skaičius nuolat auga.
Dabartinės renovacijos lyderės – Ignalinos, Druskininkų, Kelmės, Biržų, Anykščių savivaldybės. O kaip renovacija vyksta Šiauliuose? Atsakymas – vangiai. Pradžioje atrodė normalu, kad didieji miestai procesus išjudina lėčiau, bet dabar visi miestai pajudėjo, o Šiauliai ne. Kas Šiauliuose kitaip?
Iš tų 1000 pasirašytų sutarčių daugiau kaip 700 pasirašytos pagal naująjį renovacijos modelį, prie kurio kūrimo turėjau garbės prisidėti ir aš. Galiu pasakyti, kad nieko nebuvo svarbiau imantis renovacijos, kaip gera stipri komanda. Tiek ministerijoje, tiek savivaldybėse. Tik ten, kur merai ne pro pirštus pažiūrėjo į šį milžinišką naudą gyventojams ir miestui teikiantį dalyką, tik ten reikalai pajudėjo visu greičiu.
Pradėjus kurti naująjį renovacijos modelį visi tik užjautė ir geriausiu atveju prašė tik nors kiek išjudinti procesą. Dabar rezultatai tokie, kokie nebuvo pasiekti per visą renovacijos dešimtmetį. Ir viso to nebūtų buvę įmanoma pasiekti be puikios komandos: BETA vadovo Valiaus Serbentos, Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, aplinkos ministerijos specialistų, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Anykščių ir kitų rajonų merų, kurie renovacijai skyrė daug dėmesio, padėjo tobulinti procesą.
Tad ko reikia norint renovuoti Šiaulius? Geros komandos. Praktiškai tiek ir pakaktų, kad reikalai pajudėtų. Juolab kad delsti jau nebegalima sau leisti. Iki metų pabaigos dar tęsiasi valstybės ir ES lėšomis skiriama kompensacija už renovaciją. ES fondams padedant tapo įmanoma padengti per 40 proc. renovacijos išlaidų, bet kas nespės pasinaudoti esamais pinigais, tie turės viską daryti savo lėšomis, o juk beveik pusę kompensuojamų renovacijos išlaidų buvo ir yra renovacijos proceso sėkmės garantas.
Žinoma, vykdant tokio masto programą pasitaiko visko: nekokybiškų darbų, dirbtinai aukštų kainų ir t.t., bet šioms problemoms kontroliuoti visi įrankiai parengti ir veikia. Reikia tik geros komandos, kad mokėtų ir nebijotų jais naudotis.
ES struktūriniai fondai – ne gausybės ragas. Pinigų juose nuolat mažėja, o norinčių daug. Savo eilės pradėti renovaciją laukia dar 1000 suderintų ir gyventojų palaimintų renovacijos projektų, deja, tik 40 iš jų yra Šiaulių miesto daugiabučiai. Laiko dar yra, tačiau šiauliečiai ir patys turėtų nesnausti – spausti miesto valdžią, kad ji nebedelstų pusvelčiui gerinti jų gerovės ir aplinkos.
Europos Parlamento „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ frakcijos narys Valentinas Mazuronis
Užs. Nr. 258790
