Naujausios
Širdis plaka nauju ritmu
Palatoje tylu. Zenonas Jotkevičius ir Antanas Narbutas prieš kelias valandas parvežti iš reanimacijos palatos. Abiejų vyrų širdys nebeturėjo jėgų plakti, tačiau po Šiaulių kardiologų atliktos operacijos abu šypsosi – gyvens. Matę ir karo, ir taikos, liūdesio ir džiaugsmo, jie nori jausti ritmingą savo širdies plakimą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Bendroje palatoje suvedė širdys
„Ne, ne, prieš operaciją nesijaudinome. Gal šiek tiek“, – šypsodamiesi tvirtino Zenonas Jotkevičius ir Antanas Narbutas. Abu vyrai įėjo į Respublikinės Šiaulių ligoninės istoriją kaip pirmieji pacientai, kuriems buvo atliktos elektrokardiostimuliatorių implantavimo operacijos.
Operacijos dieną abu šiauliečiai patys atėjo į operacinę. Kukliai šypsodamasis ponas Zenonas stovėjo tarp žurnalistų ir klausėsi, kaip šie spėliojo, kada atveš pacientus, kokios jie būklės, amžiaus ir nuotaikos. Stovėjo ponas Zenonas šalia ir šypsojosi, o pakviestas drąsiai žengė į operacinę.
Po sėkmingai pavykusios elektrokardiostimuliatorių implantavimo operacijos Z. Jotkevičius ir A. Narbutas parą praleido reanimacijos palatose. Kitą dieną vyrai susitiko ir vienas kitam ranką paspaudė jau bendroje palatoje.
„Gyvensime. Dabar mūsų širdys dirba gerai“, – šypsodamiesi sakė abu pacientai. Lyg ir nejaukiai jautėsi, kad reikia gulėti lovoje. Abu vyrai ne kartą žvelgė mirčiai į akis, o gyvenimą ragauti vis dar norisi.
Miego žabangose
Apie tai, kad širdis nebepajėgi atlikti savo darbą, šešiasdešimtmetis šiaulietis Zenonas sužinojo itin netikėtai. Su žmona susikrovę lagaminus poilsinei kelionei į Turkiją tikėjosi pailsėti, atsipalaiduoti ir pasimėgauti šiluma bei ramybe.
„2013 metų rugsėjo 14 dieną viskas prasidėjo. O kaipgi neatsiminsiu taip tiksliai, jei mano širdis pirmą kartą sustojo! Nieko nejutau, nieko neskaudėjo. Net nesupratau, kas nutiko“, – pasakojo ponas Zenonas.
Tą kartą keleiviniame lėktuve su žmona taisėsi patogiam skrydžiui. Netikėtai ponas Zenonas pajuto mieguistumą, su kuriuo nebegalėjo kovoti, ir pasakęs žmonai, kad šiek tiek nusnūs, paniro į miegą.
Žmona vėliau pasakojo pamačiusi, kaip vyras užsimerkė ir nepatogiai atvirto, ėmė balti ir vėsti. Pajudintas nerodė jokių gyvybės ženklų. Siaubo apimta moteris ėmė šauktis pagalbos. Į dar nespėjusį pakilti lėktuvą buvo iškviesti greitosios medikai.
„Atgaivino. Ledų prikišo, deguonį pajungė. Pažadino. Dairausi, kas čia vyksta. Visi sujudę. Aš tik prisnūdau, jiems aiškinu, tokius lengvus sapnus sapnavau. Pats nuėjau į greitąją. Pamatavo kraujospūdį – geras, jaučiausi gerai. Parėjau į lėktuvą ir išskridome atostogauti“, – pasakojo ponas Zenonas.
Po dviejų valandų, kai lėktuvas dar buvo pakeliui į Turkiją, ponas Zenonas pajuto tą patį jausmą, kada su miegu galynėtis pasijuto bejėgis. Prarado sąmonę. Žmona, atidžiai stebėjusi vyro savijautą, suskubo kviesti lėktuvo įgulos pagalbos. Ledais, deguonimi buvo atgaivintas.
Širdis stojo tris kartus
Parskridus į Lietuvą pas gydytojus ieškojo atsakymų, kas vyksta su organizmu ir kodėl miego metu praranda sąmonę. Prisipažįsta, kad užmigti baisu būdavo ne tik jam, bet ir jo žmonai.
„Gydytojai sakė, kad mano širdis aptingo. Tuos du kartus, kai keliaudamas atostogauti buvau „užmigęs“, iš tikrųjų buvo sustojusi mano širdis“, – neslėpė vyras.
Likimo perspėjimą gavo pernai spalio mėnesį. Su draugu į Kauną išsiruošęs ponas Zenonas vairavo į Kauną, sugrįžtant bičiulis vairavo pats. Z. Jotkevičius keleivio vietoje ėmė snausti.
„Draugas žiūri, kad perbalęs guliu, atvirtęs. Sustojęs iškvietė greitąją. Spėjo. Atgaivino. O jausmas užmigus geras buvo: šviesa, lengvumas, ramybė, begalė pažįstamų veidų“, – šypsojosi prisiminęs.
Medikai perspėjo vyrą: laimė, kad jie spėdavo atvykti į pagalbą, tačiau širdies darbui gerinti būtina operacija. Ponas Zenonas neslepia, kad būdamas darbingo amžiaus nenori tapti ligoniu ar dar blogiau.
„Širdis aptingo, bet gydytojai ją įdarbino. Dabar jau nebebijosiu, kad galiu užmigti ir nebeatsibusti“, – šypsojosi po operacijos.
Karo lakūnas patyrė adrenalino
Septyniasdešimtmetį lapkritį atšventęs Antanas Narbutas gyvenimo grūdintas, tad ši operacija jo neišgąsdino.
Tris dešimtmečius atidavė aviacijai. Ore praleista daugiau nei 10 tūkstančių valandų. Tai, jog širdis ėmė plakti kitaip, pajuto, kai išėjęs į pensiją ėmė gyventi ramų gyvenimą.
„Tarnavau Afganistane, Afrikoje, Angoloje, Sirijoje ir kituose karštuosiuose taškuose. Esu karo lakūnas, įtampa – kasdienybė. Pagalvokite, skristi sudėtingomis sąlygomis, leistis rūke, kai per tris sekundes privalai pamatyti žemę, o jei nepamatysi, o jei ranka sudrebės, jei prietaisai paves?“ – pasakojo ponas Antanas.
Lėktuve, savo darbo vietoje, buvo apsuptas nuolatinės vibracijos, nuolat veikė galingi varikliai. Kilimo ir leidimosi metu patiriamas spaudimas. Skraidyta ir reaktyviniais, ir krovininiais lėktuvais. Nusijuokia, kad lengviau pasakyti, kokioje šalyje nebuvo, negu išvardyti aplankytąsias. Nebuvo Australijoje ir Pietų ašigalyje.
„Kas iš to, kad į pensiją išeini anksčiau, bet tokiomis sąlygomis dirbęs ilgai negyveni: ligoninėje guli, nuolat sergi arba dar blogiau“, – neslėpė karo lakūnas.
Vaikystės svajonė – įgyvendinta
Ponas Antanas į dangų su mintimis apie lėktuvus žvalgėsi nuo vaikystės. Netoli lėktuvų pakilimo tako Latvijos pasienyje gyvenę Antano tėvai pastebėdavo, kad vaikas lėktuvams skrendant lenda po lova. Ilgainiui ten ir užsibūdavo, atsinešęs žaislinius traktoriukus praleisdavo ilgesnę dienos dalį.
„Tėvai nupirko knygą apie lėktuvus. Susidomėjau. Ėmiau meistrauti lėktuvėlius, stebėti danguje skrendančius. Taip ir atsirado mintis, kad būsiu lakūnu. Nuo 8 klasės ėmiau ruoštis į lakūnų mokyklą“, – jaunystės prisiminimais dalijosi ponas Antanas.
Būdamas moksleivis pastebėjo, kad per fizinio lavinimo pamokas, kai reikėdavo suskaičiuoti savo pulsą, jis skiriasi nuo klasiokų – žemesnis. Medikai rekomendavo didinti fizinį aktyvumą, ugdyti ištvermę. Norėjo stoti į lakūnų mokyklą, tad motyvacija gerinti sveikatą buvo ypač gera.
„Įstojau į lakūnų mokyklą iš pirmo karto. Buvau kurse vienintelis lietuvis. Dėl geros savijautos visą laiką daug bėgiojau. Pulsas visą laiką buvo stabilus. Nors skrydžio metu įtampą patirdavau didžiulę. Įsivaizduokite: pilotuoji lėktuvą, kur už nugaros sėdi 300 desantininkų, juos turi pristatyti į Kabulą. Nugara prakaitas žliaugia. Į tavo šimtus tonų sveriantį lėktuvą paleistos raketos, manevruoji tarp kalnų... Širdis veikė puikiai“, – konstatavo buvęs karo lakūnas.
Pasakojo, jog per gyvenimą teko ne tik pilotuoti lėktuvus, bet ir mokyti jaunąją kartą, dalytis profesinėmis žiniomis.
Širdis nebepajėgė plakti
Po tarnybos metų, tapęs pensininku, ponas Antanas dažnai užversdavo galvą į dangų. Įsikūrė su šeima Šiauliuose. Praskrendantiems naikintuvams nusišypso – žino pilotų jausmus.
„Nurimo širdis. Aptingo. Nebegauna adrenalino, kurį patirdavaiu skraidydamas. Naktimis pajusdavau, kad širdis vos plaka. Kartą pulsą suskaičiavau tik iki 29... Supratau, kartą galiu ir nebeatsibusti“, – prisipažino vyras.
Susirūpinti sveikata ir ieškoti skubios pagalbos privertė atvejis, kai vairavęs automobilį pajuto silpnumą, temstančią sąmonę. Suprato – širdis. Sustojęs pakelėje ilgai sėdėjo, kol atgavo amą.
„Artimieji vis laukia žinelės iš manęs, kaip jaučiuosi. Duktė Londone prašo, kad rašyčiau jai nuolat. Man viskas gerai, ko čia panikuoti“, – mobilųjį telefoną iš spintelės stalčiaus traukdamas sakė buvęs karo lakūnas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠYPSENOS: Diena po operacijos. „Ne, ne, prieš operaciją nesijaudinome. Gal šiek tiek“, – šypsodamiesi tvirtino šiauliečiai Zenonas Jotkevičius (dešinėje) ir Antanas Narbutas. Pirmieji Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientai, kuriems buvo atliktos elektrokardiostimuliatorių implantavimo operacijos.
PRIEŽIŪRA: Pacientų sveikata domėjosi Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė medicinos mokslų daktarė docentė Jurgita Plisienė.
IŠBANDYMAS: Šiauliečiui Zenonui Jotkevičiui iki operacijos širdis stojo tris kartus. Po operacijos šiaulietis šypsojosi – nebebijos užmigti.
DĖMESYS: „Šeima nuolat rašo, skambina – jaudinasi. Man viskas yra gerai, ko čia jaudintis“, – sakė šiaulietis Antanas Narbutas, kai jam iš Londono paskambino duktė.
