Naujausios
Kražiai tapo tikru urbanistikos paminklu
Praėjusios vasaros pabaigoje sutvarkytos Kražių miestelio viešosios erdvės ir apšvietimas. Savo garsia istorija, kultūros paveldu ir šimtus svečių sutraukiančiais kultūros renginiais Lietuvoje ir užsienyje žinomas miestelis tapo dar patrauklesnis.
Projektas finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir Kelmės rajono savivaldybės lėšomis pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę ,,Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.
Sofija VIRGAINYTĖ
kelme@skrastas.lt
Tikras urbanistikos paminklas
Kražių senbuvis istorikas ir kraštotyrininkas Edvardas Dirmeikis sako, jog Kražių miestelis pagaliau atgavo savo kontūrus. Atstatyta viskas, kas buvo sugriauta per karą. Dabar Kražius galima drąsiai pavadinti senosios urbanistikos paminklu.
„Jei ne Europos pagalba, miestelis šiandien taip neatrodytų, – svarsto E. Dirmeikis. – Iš kur būtume paėmę šitiek milijonų? Sutvarkytos viešosios erdvės – tai tik vienas momentas miestelio gražinimo istorijoje. Juk prieš tai buvo atstatyta Kražių kolegija. Sutvarkyta bažnyčia. Tokio profesionalaus remonto ji nebuvo mačiusi nuo karo laikų.
Renovuota gimnazija. Dabar dar atstatyta ir senoji turgaus aikštė. Atlikti tyrimai. Atkurtas senovinis grindinys. Kaip paminklas seniesiems Kražiams palikta akmenimis grįsta Žemoji gatvė. Ir didžioji dalis lėšų visiems šiems objektams skirta iš Europos Sąjungos fondų.“
Buvęs pedagogas apgailestauja tik dėl vieno – kad į miestelį neateina investicijos darbo vietoms kurti. Daugelis miestelio gyventojų darbuotųsi ir už minimumą. Prie algos prisidurtų laikydami karvutę, augindami paršelį, sodindami daržovių.
Vaizdas nuo Vytauto kalnelio
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė džiaugiasi, jog sutvarkyta ir nefasadinė Kultūros centro aplinka.
Kitoje Kražių kolegijos pusėje iki projekto įgyvendinimo būdavo tamsoka, matėsi buvusios kolūkio daržinės. Beje, šios daržinės, pastaruoju metu priklausiusios pajininkams, kurie ardantis kolūkiui buvo apdovanoti tokiu turtu, šiek tiek trukdė ir projekto įgyvendinimui.
Gelbėjimo ratą kražiškiams metė nuolatinis jų rėmėjas verslininkas farmacininkas V. Fokas. Jis nupirko iš pajininkų nereikalingas daržines ir leido jas nugriauti.
Nugriovus aplinką bjaurojusius statinius, visu savo grožiu atsivėrė Kražantės upė. Palei ją padaryti pėsčiųjų takai. Pastatyti suoleliai. Įrengtas apšvietimas.
„Pro kolegijos langus ir nuo Vytauto kalnelio atsiveria įspūdingi vaizdai“, – sako Lina Mikalajūnaitė.
Šiais vaizdais grožisi ne tik patys kražiškiai, bet ir miestelio svečiai. Kultūros centras organizuoja visoje šalyje ir užsienyje žinomą Kražių festivalį, kurio renginiai vyksta visą vasarą.
Į lotyniškos kultūros, grigališkojo giedojimo, vasaros teatro, operinio dainavimo kursus, Roko atlaidus ir kitus renginius susirenka daug svečių iš Lietuvos didmiesčių ir užsienio. Kultūros centre rengiamos konferencijos, parodos, menininkų plenerai. Kartais svečiai apsigyvena kolegijos pastate įrengtame mini viešbutyje.
Čia pabuvoję lietuvaičiai ir užsieniečiai neša tolyn gerąją žinią apie Kražius.
Vieta, kur galima pailsėti
Sutvarkyta rekreacinė zona palei Kražantės upę tarnauja ne tik grožiui, bet ir poilsiui. Apšviestais dviratininkų ir pėsčiųjų takais mėgaujasi ir jaunimas, ir senjorai. Jie išeina pasivaikščioti, pasigrožėti gamta, prisėsti poilsio ant suolelio, paklausyti upės čiurlenimo.
Kražių seniūnijos vyriausioji specialistė Marytė Lencienė sako, jog miestelyje anksčiau trūko šviesos tikrąja šio žodžio prasme. Dabar atnaujintas apšvietimas. Ilgais rudens ir žiemos vakarais saugiau.
Jaunimas turi kur pasivažinėti dviračiais. Pėsčiųjų ir dviračių takai įrengti ir miestelio gyvenamojoje zonoje. Išgrįsti šaligatviai prie seniūnijos pastato. Įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės.
Projekto vadovė Savivaldybės Projektų valdymo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skardžiuvienė sako, jog atnaujinus ir įrengus ten, kur jų nebuvo, pėsčiųjų takus pagrindinėje Kražių miestelio Vytauto gatvėje, sukūrus poilsio zoną prie kultūros paveldo objekto Kražių kolegijos, įrengus lietaus nuotekų tinklus, poilsio zoną prie Kapų gatvės sankryžos, atlikus archeologinius tyrimus ir atnaujinus kultūros paveldo objektą – centrinėje gatvėje esantį akmens grindinį, vietos gyventojams sukurta patrauklesnė gyvenamoji aplinka ir viešoji infrastruktūra, pagražėjo viešosios erdvės, sudarytos sąlygos poilsiui ir renginių organizavimui.
Projektą finansavo Europa, valstybė ir Savivaldybė
Pasak D. Skardžiuvienės, patrauklią gyvenamąją aplinką formuoja ne tik privatūs infrastruktūros objektai, bet ir viešoji infrastruktūra – gatvės, pėsčiųjų takai, parkai, sporto ir laisvalaikio aikštelės bei kita.
Patraukli viešoji infrastruktūra konkrečioje vietovėje gyvenantiems gyventojams ir vietovės svečiams sudaro sąlygas viešosioms ne pelno iniciatyvoms ir kitoms veikloms, turiningai praleisti laisvalaikį.
Kadangi Kelmės rajono miesteliuose ir kaimuose viešoji infrastruktūra daugeliu atveju nebuvo patraukli, gyvenimo kokybė gyvenamosiose vietovėse yra nepakankama.
Dėl šių priežasčių 2011 metais buvo inicijuotas projektas „Gyvenamosios aplinkos gerinimas Kelmės rajono kaimo vietovėse“ ir numatyta kompleksiškai spręsti Kelmės rajono gyvenamųjų vietovių gyvenimo kokybės nepakankamumo problemas gerinant viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos infrastruktūrą.
Bendras projekto biudžetas, sutvarkant Grinių, Šaukėnų ir Kražių viešąsias erdves – 3 534 869, 79 lito. Projektas finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir Kelmės rajono savivaldybės lėšomis pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.
Užs. Nr. 244753
Aistės RAČKAUSKAITĖS nuotr.
GRINDINYS: Kražių miestelio centre, atlikus archeologinius tyrimus, atkurtas senovinis akmenų grindinys.
VAIZDAI: Sutvarkius rekreacinę zoną tarp Kražių kolegijos pastato ir Kražantės upės, atsivėrė įspūdingi miestelio vaizdai. Kražiai ir prieš kelis šimtmečius, ir dabar įkvepia ne vieną menininką.
