Ar pa­kan­ka­mai ski­ria­te dė­me­sio sa­vo ma­mai?

Ar pa­kan­ka­mai ski­ria­te dė­me­sio sa­vo ma­mai?

Apklausa

Ar pakankamai skiriate dėmesio savo mamai?

Kristina MERKELIENĖ, buhalterė:

– Sąžiningai? Nebe tiek daug, kiek skirdavau laiko anksčiau. Kai atsirado šeima, vaikai, rūpesčiai – bendraujame rečiau. Kai galiu, nuvažiuoju pas ją. Telefonu bendraujame dažnai, ir ji paskambina, kai nori pasikalbėti, kai rūpi anūkų sveikata. Motinos dieną būtinai nuvažiuojame pasveikinti. Pati esu dviejų vaikų mama. Dukrai – šešeri, sveikinimus paruošia darželyje, sūnus gyvena Anglijoje, bendrauti tenka telefonu. Ką reiškia, kai skauda mamos širdis, supratau, kai išleidau sūnų išvažiuoti į kitą šalį. Labai rūpėjo, skaudėjo, kamavo ilgesys, tai suprasti gali tik tą patį išgyvenusi mama. Nieko nepakeisi, mamų tokia dalia.


ALDONA, šiaulietė:

– Mamos netekau prieš ketverius metus. Dar skauda. Turėjau nuostabią mamą, reta tokių žmonių. Viską vaikams galėjo atiduoti, o sau nė kąsnio nepalikti. Pati turiu du vaikus ir keturis anūkus. Prieš dvi savaites tapau dar kartą močiute. Sūnus gyvena prie Vilniaus, duktė – už Atlanto. Bendraujame visi dažnai, skambinamės, internetu susisiekiame, siunčiame vieni kitiems nuotraukas. Šiais laikais bendravimas per atstumą patogus. Prieš 15 metų, kai duktė išvažiavo, buvo labai sunku, kamavo ilgesys, širdis verkė.


EMILIJA, šiaulietė senjora:

– Dėmesio iš dviejų sūnų sulaukiu. Gal ir norėtųsi daugiau, bet viskas yra gerai. Augo, augo ir nepajutome, kai jie iš tėvų namų išvažiavo. Jie atvažiuoja, paskambina. Motinos dieną pasveikinti atvažiuoja visada.


Andrius JANUŠAUSKAS, šaltkalvis:

– Dėmesio skiriu mamai. Ji gyvena Šiaulių rajone, kai galiu, nuvažiuoju padėti, aplankyti. Daugiausiai bendraujame telefonu. Mama paskambina, jai rūpiu, pasikalbame. Iš namų išvažiavau 18 metų, nemanau, kad mama labai išgyveno. Užaugino ir išvažiavau gyventi savo gyvenimo.


Darius ANDRULIS, aplinkosaugininkas:

– Nepakankamai skiriu dėmesio. Pripažįstu. Mama gyvena kaime, stengiamės pas ją nuvažiuoti kiekvieną savaitgalį, tačiau ne visada pavyksta taip dažnai. Ir ne dėl to, kad nenorime, ar nerūpi. Taip susidėlioja gyvenimas, pritrūksta laiko. Per šventes vežame gėlių, saldžių lauktuvių, loterijos bilietų. Skambinamės dažnai telefonu – per savaitę gal keturis kartus kalbamės. Ryšys tarp mūsų yra stiprus. Mama mano gyvenime yra viskas: ir mokytoja, ir teisėja, ir baudėja, ir didelis autoritetas.

Kalbino Natalija KONDROTIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS