Kaip apsaugoti mūsų vaikus?

Kaip apsaugoti mūsų vaikus?

Prieš kelias dienas Šiaulių apylinkės teismas nuteisė Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio gyventoją Žydrūną T., smurtavusį prieš sugyventinės dukras.

Pastaroji byla ir visa oficialioji statistika liudija: smurto prieš vaikus yra daug. Kita vertus, realiai jo greičiausiai yra dar daugiau. Nes vaikai kartais kenčia tyliai.

Teisių gynėjai sako, kad apsaugoti nuo smurtautojų vaikus galime tik mes, suaugusieji. Svarbiausia – netylėti.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Skriaudikui – teistumas

Keturias sugyventinės mergaites skriaudusiam 40 metų Žydrūnui T., Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymo laiką atidedant tokiam pat laikui.

Vyras be teisėsaugos leidimo negalės ilgesniam laikui išvykti iš namų, be to, įpareigotas susirasti darbą arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

2012 metų kovą Italijos teisėsaugos institucijų dėl vagystės teistas gruzdiškis kiekvienai iš keturių skriaustų mergaičių turės per metus atlyginti patirtą neturtinę žalą – po 300 eurų.

Baudžiamojoje byloje išdėstyti trys epizodai prieš tris nepilnametes podukras šių metų sausio mėnesį. Bylos duomenimis, trejų, penkerių, vienuolikos ir šešiolikos metų mergaitės namuose buvo stumdomos, daužomos kumščiais ir diržu, tampomos už plaukų, smaugiamos.

Dėl patirto smurto ant nepilnamečių kūno padarytos kraujosruvos.

Tiesa išaiškėjo, kai viena iš mergaičių apie patėvio smurtą prasitarė mokyklos, kurioje mokosi, socialinei pedagogei.

Nepilnametės, vaikų interesus ginančioms institucijoms įvertinus šeimos socialinę ir psichologinę aplinką, motinos veiksmus (arba ne veiksmus) ir gyvenimo būdą, laikinai apgyvendintos Kuršėnų vaikų globos namuose.

Dėl tolesnio patėvio skriaustų nepilnamečių likimo kol kas nėra apsispręsta.

Vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė

Nukentėjusiųjų apgyvendinimas valdiškuose namuose greičiausiai nėra pati geriausia išeitis vaikams, kurie išgyvena dvigubą traumą.

Pirma – namuose jie buvo skriaudžiami, o antra – dėl to, kad buvo skriaudžiami, turėjo palikti gimtuosius namus, draugus, mokyklą.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Laukienė sako, kad nepilnamečio paėmimas iš šeimos – tai kraštutinė priemonė, siekiant apsaugoti jį nuo smurto, ir jei nebeįmanoma vaiko patikėti ne tik artimiausiems šeimos nariams, bet ir giminaičiams.

Anot A. Laukienės, sužinojus apie smurtą šeimoje, visuomet žiūrima, kas smurtavo prieš vaiką.

Jei smurtavo tėvas ar patėvis, tuomet kaip smurtą toleravo (o galbūt ir pati jį patyrė) vaiko mama, kaip ji elgėsi, kokių veiksmų ėmėsi, kad apsaugotų nepilnametį.

„Niekada nesielgiama drastiškai. Vaiko paėmimas iš šeimos neįvertinus visų aplinkybių – jam net didesnis stresas už tą, kurį teko išgyventi namuose“, – sakė A. Laukienė.

Smurtas – visoks ir visur

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pabrėžė: smurto prieš vaikus šeimose yra daug, ir jis – nebūtinai fizinis, bet gali būti ir psichologinis, netiesiogiai seksualinis (vaikas liečiamas, galbūt vaikas mato tėvų intymius santykius). Yra ir kitos smurtavimo prieš bręstančią asmenybę rūšys.

Ir smurto įvairiomis ką tik paminėtomis jo formomis daug ne vien socialinės rizikos, bet, anot A. Laukienės, ir pasiturinčiose šeimose – ten, kur iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir gerai, o iš tiesų yra gausybė problemų. Ir jos gali išryškėti nebūtinai pastebėjus kraujosruvas ant kūno, bet ir stebint vaiko psichologinę būseną išduodančius jo piešinius, mintis. O gal nepilnametis savo kalbomis duoda užuominas apie patiriamą smurtą?

„Labai svarbu, kad vaiko SOS būtų išgirstas jei jau ne pačių artimiausių žmonių, tai pedagogų, socialinių darbuotojų, draugų, pagaliau kaimynų, kurie paprastai kažką girdi, kažką žino“, – akcentuoja A. Laukienė.

Ji neteisina kai kurių moterų–motinų apsisprendimo (gal iš baimės, gal dėl finansinės priklausomybės, o gal dėl to, jog tiesiog nemato nieko negatyvaus, jog vaikai „auklėjami") toleruoti smurtautojo, dažniausiai neblaivaus, elgesį.

Pagal prieš kelerius metus įsigaliojusį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Taigi smurtautojui, teismo sprendimu, uždraudžiama artintis prie namų, o mama su vaikais, kol baudžiamasis procesas pasibaigs, lieka gyventi namuose. Toks sprendimas priimtas ne vienoje šeimoje Šiaulių rajone.

„Kita vertus, Lietuvos įstatymai kovojant su smurtu nėra pakankamai griežti, – kategoriška Vaiko teisių gynėja A. Laukienė. – Labai dažnai kalbos ir lieka tik kalbomis be jokio rezultato. Manau, kad Norvegijoje problemos, dėl kurių vaikai yra paimami iš šeimų, vis dėlto egzistuoja, nes paprastai nė viena institucija vaiko taip sau nepaima.“

2014 metais Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje užregistruotas 51 atvejis dėl smurto prieš vaikus: 16 vaikų nukentėjo nuo artimų suaugusiųjų, 24 vaikai nukentėjo nuo suaugusiųjų psichologinio smurto.

Teisinis pagrindas jau yra

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pernai pradėta 40 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Šiemet tokių ikiteisminių tyrimų – jau 25.

Komisariato viršininkas Ričardas Šiumberevičius sako, kad 2011 metų gruodį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas atrišo rankas policijos pareigūnams – dabar užfiksavus įtariamo smurto šeimoje faktą ikiteisminį tyrimą galima pradėti ir be nukentėjusiojo pareiškimo. Be to, įtariamasis smurtautojas, blaivus jis ar girtas, sulaikomas.

„Anksčiau jokio teisinio pagrindo pareikšti įtarimus skriaudikui nebuvo, tad galėdavome jam tik profilaktiškai pagrūmoti, o aukai, vaikų motinai, tik patarti nekentėti, skirtis“, – sako policijos komisaras.

Anot jo, smurto prieš vaikus liudytojais tapę pašaliniai žmonės nedelsiant, nelaukdami liūdnų pasekmių, privalo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją.

„Jei nesaugosime vaikų vienydami pajėgas, kas juos apsaugos?“ – retoriškai klausia R. Šiumberevičius.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

APSAUGA: Vaikai patiria smurtą. Apsaugoti juos nuo smurtautojų įmanoma.

PIEŠINIAI: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Aldonos Laukienės žodžiais, patiriamą smurtą išduoda nebūtinai mėlynės, bet ir vaiko piešiniai, mintys.

SMURTAS: Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Ričardas Šiumberevičius ragina netylėti sužinojus apie smurtą šeimoje. „Tai nėra įskundimas, tai yra smurto netoleravimas“, – akcentuoja komisaras.