Naujausios
Integrali pagalba namuose – ir ligoniams ir jų artimiesiems
2013-aisiais Šiauliuose, kaip ir dar 20-yje šalies savivaldybių, startavo ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas projektas „Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas: integralios pagalbos plėtra“. Projektas pasiteisino ir nuo 2016 metų integrali pagalba namuose neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms bus teikiama greičiausiai jau visose savivaldybėse.
Agnė BRAZAITIENĖ
Poreikis didesnis, nei buvo tikėtasi
„Kai pasiūlė globos įstaigoms dalyvauti integralios pagalbos projekte, žinojome, kad poreikis toks yra, tačiau manėme, kad žmonių bus nedaug“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės globos namų vadovė Danutė Akaveckienė.
Iš pradžių planuota, kad integrali pagalba bus teikiama 16 žmonių, tačiau nuo projekto pradžios pagalba teikta beveik 100 žmonių. Šiuo metu Globos namų integralios pagalbos grupė savo paslaugas teikia 37 žmonėms, dar 35 neįgaliaisiais ir senyvo amžiaus žmonėmis rūpinasi kitas projekto dalyvis – Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras.
Projektas pasiteisino. Tai patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta žmonių, kuriems buvo suteikta integrali pagalba, apklausa. Buvo sulaukta daug gerų atsiliepimų.
Šių metų rugsėjį projektas turėtų baigtis, tačiau ministerijoje šalies savivaldybių globos ir socialinės paramos įstaigų atstovai išgirdo gerą žinią. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos projektas bus tęsiamas ir finansuojamas jau iš 2014–2020 metų laikotarpio ES socialinio fondo. Keliems šių metų mėnesiams, kol bus gautas ES finansavimas, ministerija žada surasti lėšų, kad integralios pagalbos komandų veikla nenutrūktų.
Pagalba ligoniui ir jo artimiesiems
„Žmogus psichologiškai jaučiasi daug geriau namuose, nei išvežtas į valdiškus namus. Kita vertus, tai ir didelė pagalba ligonio artimiesiems. Jie ateina pas mus pavargę, išsekę, po dvejus metus ir ilgiau slaugantys savo artimus žmones, ir prašo pagalbos. Šiuo projektu ir siekta atlaisvinti žmogui rankas, kad galėtų eiti į darbą, neatitrūktų nuo visuomenės, galėtų skirti laiko sau“, – projekto tikslus įvardija D. Akaveckienė.
Integraliosios pagalbos gali kreiptis tik tie asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis slaugos poreikis. Šiauliuose tokių žmonių yra apie 1250. Dalis jų yra slaugomi stacionariose socialinės globos įstaigose, dalis yra visiškai vieniši, kita dalis klientų yra slaugomi savo artimųjų, kurie dažnai negali dirbti, nes neturi galimybės palikti slaugomą asmenį.
„Kai asmuo kreipiasi, yra nustatomi poreikiai, ir paslaugą galime teikti nuo 4 iki 8 valandų per dieną. Pasirašoma sutartis, kokių paslaugų labiausiai reikia. Yra ligonių, kurių negali palikti nė minutei“, – sako Vida Šalnienė, Socialinių paslaugų centro vadovė.
Įstaigų vadovės sako, kad paslaugos poreikis sparčiai senstančioje visuomenėje didelis.
„Padedame visiems, kurie kreipiasi. Vien praeitą savaitę sulaukėme keturių naujų prašymų. Jeigu trūksta darbuotojų, ministerija dar papildomai gali finansuoti socialinių darbuotojų padėjėjų etatų“, – sako Globos namų direktorė.
Pasak D. Akaveckienės, kai žmogus suserga ar jau nebegali savimi pasirūpinti, jo artimieji pasimeta. Todėl dar vienas iš projekto tikslų buvo šviesti artimuosius, kaip prižiūrėti slaugomą žmogų: pragulų profilaktika, sauskelnių keitimas, vartymas. Socialiniai darbuotojai konsultuoja dokumentų tvarkymo klausimais.
D. Akaveckienė džiaugiasi, kad į projekto veiklą įsijungė ir savanoriai – ne tik studentai, bet ir senjorai. „Pagyvenęs žmogus labiau priima pagyvenusį žmogų. Bandome pritraukti į pensiją išėjusius žmones, kad jie pasikalbėtų, pabendrautų su mūsų slaugomais žmonėmis.“
Komanda
Šiauliuose šiuo metu veikia dvi integralios pagalbos komandos: viena – Globos namų, kita – Socialinių paslaugų centro. Kiekvienoje komandoje yra slaugytojas, penki slaugytojo padėjėjai ir penki socialinio darbuotojo padėjėjai.
Įstaigų vadovės džiaugiasi, kad išaugus paslaugos poreikiui skirta ne tik daugiau slaugytojo ir jo padėjėjų bei socialinio darbuotojo padėjėjų, bet ir kineziterapeuto-masažuotojo etatas.
„Šio specialisto pagalbos labai reikia žmonėms, sveikstantiems po insulto, infarkto“, – sako D. Akaveckienė.
Slaugytojai leidžia vaistus, daro lašelines, tvarsto žaizdas. Slaugytojo padėjėjai ligonį maudo, karpo nagus, keičia sauskelnes, prižiūri žaizdas, padeda slaugytojui. Soc. darbuotojo padėjėjai nuperka produktų, tvarko kambarius, ruošia maistą.
Integralios pagalbos komandos kiekvieną rytą renkasi savo įstaigose. Socialinio darbo organizatorius susirenka visą informaciją apie slaugomus asmenis ir paskirsto darbus. Pasak V. Šalnienės, slaugomų asmenų būklė keičiasi, todėl keičiasi ir darbų sąrašas. Pagal poreikį pas vienus slaugomus asmenis vyksta du ar trys darbuotojai, pas kitus – vienas.
Projektas gyvuoja dvejus metus. Per šį laikotarpį pastebėta, kaip integralios pagalbos veiklą būtų galima patobulinti. Komandos dirba nuo 8 valandų ryto iki 17 valandos, tačiau slaugomų žmonių artimieji dirba ir vakarais, ir net naktimis, todėl ateityje paslauga galėtų būti teikiama visą parą.
Slaugomi asmenys lankomi kiekvieną dieną. Vieniems reikia priežiūros visą laiką, kitiems užtenka kelių valandų per dieną. „Ši paslauga gera dar ir tuo, jog dirba visa komanda. Pavyzdžiui, vienam darbuotojui išmaudyti klientą labai sudėtinga, todėl vyksta dviese“, – sako Globos namų vadovė.
Įsigyta slaugai reikalinga įranga
Bendra projekto vertė – 233 550 eurų. Visas lėšas skiria Europos Sąjunga. Projektui jau išmokėta beveik 205 443 eurai.
Už ES lėšas buvo įsigyti du automobiliai, slaugos priemonių: vartymo paklodžių, dušo kėdžių, pragulų profilaktikos bei gydymo čiužinių, kėlimo diržų, lašelinių stovų, higienos priemonių, skirtų darbuotojams (vienkartinės pirštinės, dezinfekcinis skystis ir pan.).
Socialinio darbuotojo padėjėjų etatai finansuojami iš valstybės tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, o slaugytojo ir jo padėjėjų etatams skiriamos ES socialinio fondo lėšos.
Lietuvoje projektas buvo įgyvendintas 21 savivaldybėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja, kad ši paslauga nuo 2016 metų būtų teikiama visose savivaldybėse, o stacionariose globos įstaigose būtų slaugoma tik 40–60 asmenų.
Integrali pagalba namuose yra pigesnė paslauga nei ilgalaikės socialinės globos paslauga.
Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens pajamas. Vieno gyvenančio asmens mokėjimas už vieną mėnesį neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Dalis finansuojama iš valstybės tikslinių dotacijų. Jei asmuo gyvena šeimoje ir nėra socialiai remtinas, tuomet skaičiuojama iki 50 procentų nuo asmens pajamų.
Užs. Nr. 244767
Šiaulių globos namų nuotr.
Dėl projekto „Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas: integralios pagalbos plėtra“ senyvi žmonės gali gyventi savo namuose ir gauti visą būtiną pagalbą.
Integralios pagalbos komandos darbuotojai teikia įvairias paslaugas: nuperka produktų, vaistų, ruošia maistą, tvarko kambarius, suleidžia vaistus, daro lašelines, tvarsto žaizdas, maudo, bendrauja.
