Naujausios
„Ne viskas, ką sako žmogus apie savo ligą, yra tiesa“
Tokią nuomonę išdėstė trečiadienį Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos naujasis direktorius Manfredas Žymantas apsilankęs Šiaulių skyriuje. Vadovas tvirtino, jog į tarnybą žmones atveja „perdėti lūkesčiai, hiperbolizuotos ligos ir bloga šalies ekonomika“.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Visuomenės požiūrį į tarnybą žino
Šalies teritorinius skyrius lankantis Manfredas Žymantas sakė, jog didelių vidinių pertvarkų daryti neketina. Dėstė sergantiesiems ir neįgaliesiems ruošiamus pokyčius.
„Žmonės pas mus ateina ne įsivertinti savo sveikatos būklės, o pinigų, pašalpų“, – teigė M. Žymantas.
Nepatenkinti vertintojų sprendimais kviečiami kreiptis į tarnybos Ginčų komisiją. Pasak direktoriaus, tik apie 10 procentų vertintojų sprendimų būna pakeičiama.
Jei netenkina Ginčų komisijos sprendimai, asmeniui rekomenduojama kreiptis į teismą.
„Būna, kad vyras skundžia žmoną, kaimynas kaimyną. Visus skundus peržiūrime“, – patikino M. Žymantas.
„Kyšiams“ nemato landų
Direktorius žino, kad visuomenėje požiūris į tarnybą nėra geras, todėl norįs „gerinti tarnybos prestižą“. Mano, jog nėra jokios galimybės „kyšiais“ paveikti vertintojų sprendimų, nes ligonis nežino, pas ką pateks atėjęs dėl sveikatos būklės vertinimo.
„Gajus požiūris – „nedaviau – nedavė“ tik dėl to, kad žmonės kreipiasi su perdėtais lūkesčiais, savo ligą ar negalią vertina siaurai. Žmogus, mokėdamas pinigus, nori nusipirkti komfortą ir saugumą. To padaryti nebeįmanoma“, – aiškino M. Žymantas.
Vadovas pasakojo, jog tarnybos viduje „saugikliai yra sudėti“, jei sužinoma, jog buvo paimtas „vokelis su padėka“, toks specialistas bus atleidžiamas.
Neįgaliųjų skaičių lemia ir blogėjanti ekonomika
Per metus į tarnybą kreipiasi apie 150-170 tūkstančių žmonių. Vadovo žodžiais, žmonių daugiau kreipiasi, kai pablogėja šalies ekonomika.
„Rankos nebuvimas nėra kriterijus žmogui nustatyti visišką neįgalumą, kad jis negalėtų grįžti į darbo rinką. Pavyzdžiui, juvelyras neteko plaštakos. Jis negali dirbti kaip juvelyras, tačiau gali dirbti kitus darbus: mokyti, pardavinėti savo idėjas, leisti knygas, surasti rinkoje savo vietą“, – patarinėjo M. Žymantas.
Nuo praėjusių metų liepos, pasak M. Žymanto, pereita prie kitokio vertinimo, kuomet vertinama ne tik žmogaus liga, lemianti darbingumo laipsnį, bet vertinamas ir jo sugebėjimas prisitaikyti visuomenėje. Sprendžiamas bendras gebėjimas būti darbo rinkoje.
„Ne viskas, ką sako žmogus apie savo ligą, yra tiesa. Lūkesčių skatintojai yra šeimos gydytojai, kurie ne visada teisingai ir tvarkingai pildo dokumentus, išaiškina žmogui. Jį reikia skatinti koncentruotis ne į ligą, o į gyvenimą“, – sakė vadovas.
Pokyčių netrūks
Sudaryta darbo grupė, tobulinsianti onkologinėmis ligomis sergančių žmonių vertinimą. Sakė, jog peržiūrėti šių ligonių sveikatos būklės vertinimą būtina, nes tarnybos vertintojų sprendimai nespėja su ligos eiga: „Kad nereikėtų vaikyti sunkiai sergančių žmonių“.
Ketinama peržiūrėti ir išmokų neįgaliesiems dydžius, kai bus mokamos ne trijų dydžių išmokos, bet pagal ligos sudėtingumą laipsniškai – 5 laipsnių skirtumais.
Atėjus naujam direktoriui, nebeliko vadinamojo Kauno 5-ojo skyriaus, kur buvo vertinamas visos šalies sergančiųjų regos ligomis darbingumo lygis. Regos ligonių vertinimas perduotas teritorinių skyrių specialistų žiniai.
Paklausus, ar šio skyriaus uždarymas nėra susijęs su Seimo nario E. Žakario padėjėjos Virginijos Račienės atveju, direktorius atsakė: „Ir taip, ir ne; pertvarkos brendo seniai, tačiau skandalingas įvykis tik pagreitino reformą“.
Pasak M. Žymanto, šiuo metu siekiama, jog sergantieji ar neįgalieji neapsiribotų tik išmokomis, o būtų orientuojami į profesinę reabilitaciją. Kad būtų atkuriamas ne tik asmens darbingumas, tobulinamos profesinės kompetencijos dalyvauti darbo rinkoje.
Pernai šalyje profesinio reabilitavimo programoje dalyvavo 37 šiauliečiai, šalyje tokių buvo per 300.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POKYČIAI: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių skyriuje lankęsis naujasis direktorius Manfredas Žymantas sakė, jog pokyčių bus: keisis išmokų sistema, onkologinių ligonių neįgalumo nustatymo tvarka, neįgalieji bus skatinami dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.
