Naujausios
APKLAUSA
Ar mes pasiruošę priimti pabėgėlius iš Afrikos?
Kitą savaitę Briuselyje vyks Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų tarybos posėdis, po kurio turėtų paaiškėti, kiek Lietuva galės priimti pabėgėlių iš Afrikos.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog kiekviena ES valstybė narė priimtų tiek pabėgėlių, kiek ji išgali. Lietuva esą galėtų priimti 30–40 žmonių. Pagal Europos Komisijos rekomenduotas kvotas Lietuvai siūloma priimti 710 pabėgėlių.
„Šiaulių kraštas“ paklausė, ką apie tai mano šiauliečiai.
Solveiga SUŠINSKIENĖ, Šiaulių universiteto anglų kalbos dėstytoja:
– Aš visada apie tokius dalykus galvoju pozityviai. Manau, jeigu reikės, tai ir būsime pasiruošę priimti pabėgėlius. Lietuviai visada viskam pasiruošę. Žinoma, vieni yra tolerantiški, kiti – ne. Kaip ir visur. Visgi manau, kad lietuviai kosmopolitiški.
Edita ir Kęstutis, šiauliečiai:
– Nemanom, kad lietuviai mielai priims pabėgėlius. Gal bijos prarasti savo darbo vietas, jau ir taip lietuviams tenka važiuoti į kitas šalis ieškotis darbo. Lietuviai nėra tolerantiški. Mes, asmeniškai, nematome nieko blogo padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, bet kaip reaguos kiti, neaišku.
Algis MAZAUSKAS, šiaulietis:
– Jeigu žmonėms yra blogai, pagal galimybes reikia priimti ir padėti. Teko pastebėti, kad kiti nekaip žiūri į atvykėlius. O man visi vienodi, manęs netrikdo nei tautybė, nei odos spalva. Svarbu, kaip žmogus elgiasi.
Nerijus PARTAUKAS, dėstytojas iš Panevėžio:
– Manyčiau, kad lietuviai svetimiems nėra labai tolerantiški. Tačiau pažįstamiems būna šiltesni nei užsieniečiai, bendraujant mažiau netikrumo.
Mes kartais per daug bijome svetimų, nes pas mus šiaip mažai užsieniečių. Galbūt Vilniuje yra kitaip, ten daugiau atvykėlių, turistų.
Šiauliečiai labiau užsidarę. Iš pradžių būtų baimių, bet su laiku, manau, tai išsispręstų.
Eduardas BIVAINIS, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius:
– Man atrodo, kad lietuviai nepasiruošę priimti pabėgėlių. Mes labai tolerantiški ir geranoriški dažniausiai tik lozungais, o iš tikrųjų, jei paskaitytume komentarus, pasidomėtume apklausomis, pamatytume, kad žmonės į kitokius žiūri agresyviai, bijo to, ko nežino.
Ar finansiškai išgalėtume pasirūpinti? Mes visada mėgstame padejuoti. Bet jei paklaustume, kas neturi mobiliojo telefono, automobilio – visi turi. Čia ne finansų reikia didelių, o mąstymo pasikeitimo, kad nebijotume kitokių negu mes.
Kažkodėl išvažiavę į užsienį mes nebijome, o čia mums atrodo, kad atvykę šimtas žmonių kažką pakeis.
Kalbino Jurgita JUŠKEVIČIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
