Naujausios
„Busturo“ kąsnis nukris naujai įstaigai
Šiaulių miesto savivaldybė kuria viešąją įstaigą – viešojo transporto koordinacijos centrą. Planuojama, kad jis kontroliuos pačios Savivaldybės UAB „Busturas“, perims dalį jos funkcijų ir ieškos naujų vežėjų – juos parinks konkurso būdu. Praėjusios kadencijos Taryba iššlavė „mikriukus“ iš miesto, dabartinė į bankrotą gali nustumti savo įmonę. Opozicijos atstovai tikina, kad „kažkam „Busturas“ reikalingas, kad jį parduotų“.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Atsakingi du plius vienas
Pasak Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus, Viešojo transporto koordinacijos centras kontroliuos pačiai Savivaldybei priklausančio keleivių vežėjo, UAB „Busturas“, veiklą ir keleivius, užsiims bilietų platinimu, elektroninio bilieto priežiūra ir analize, organizuos maršrutus.
„Busturas“ turės rūpintis tik keleivių vežimu ir kuo geresniu jų aptarnavimu. Dabar jis daro viską. Nustato maršrutus. Dauguma jų keisti tik 1986 metais. Kiek nusiskundimų dėl vėluojančių ar neatvažiuojančių autobusų? Kas tai kontroliuoja? Pati įmonė kontroliuoja save. Taip negali būti. Norime išvengti galimybių įtarti manipuliacijas“, – naujos įstaigos idėją grindė M. Šiurkus.
Jo teigimu, iki šiol už „Busturo“ veiklą buvo atsakingi du Savivaldybės darbuotojai. Įmonės valdyboje, sudarytoje iš penkių asmenų, dalyvauja tik Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Lašinienė.
Galėtų pritraukti ir užsienio vežėjų
Savivaldybės įsteigtas koordinacijos centras skelbs viešųjų pirkimų konkursą miesto keleivių vežėjui parinkti. Jį laimėtų įmonė, pasiūliusi mažiausią vežimo kainą. Konkurso nugalėtojui būtų mokama už važiavimo kilometrą.
M. Šiurkaus teigimu, konkurse dalyvautų ne tik „Busturas“, bet ir kitos lietuvių ar net užsienio vežėjų įmonės.
„Kodėl „Busturui“ turi būti suteiktos išskirtinės sąlygos? Dabar jis naudojasi monopolistine padėtimi. Neracionaliai naudojome lėšas. Galbūt kita įmonė mažesnę kainą pasiūlytų? Atsiradus kitoms bendrovėms, „Busturas“ pradės konkuruoti. Pigs paslaugos, – tikino Administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Konkurencija vers gerinti savo veiklą, efektyviau laikytis grafikų, nusipirkti daugiau naujų autobusų. Dabar jų amžiaus vidurkis siekia 20 metų.“
Jis pabrėžia, kad toks viešojo transporto modelis egzistuoja ir Klaipėdoje, ir Vakarų Europoje.
Privatininkas Savivaldybei nerūpės
Koordinacijos centre dirbtų specialistai iš „Busture“ veikiančio padalinio, besirūpinančio eksploatacija. Tikimasi, kad naujos įstaigos išlaikymas miestui papildomai nieko nekainuos.
M. Šiurkaus manymu, konkurso metu parinktas vežėjas sumažintų Savivaldybei tenkančią naštą. Pavyzdžiui, nebereikėtų skirti lėšų naujiems autobusams.
„Jei mes pirksime paslaugą iš privataus vežėjo, mums bus neįdomu, su kokiais džipais įmonės darbuotojai važinėja, kokius atlyginimus jie gauna. Mums bus nesvarbu, nes jų tikslas bus tik suteikti paslaugą už nustatytą kilometro kainą“, – pabrėžė M. Šiurkus.
Kol kas parengtas tik Viešosios įstaigos Šiaulių viešojo transporto koordinacijos centro įsteigimo sprendimo projektas. Planuojama, kad kitą savaitę jį svarstys Šiaulių miesto savivaldybės taryba.
Savivaldybės administracija dar nėra tiksliai apsisprendusi dėl koordinacijos centro konkrečių funkcijų ir finansavimo šaltinių, bet nauja įstaiga galėtų pradėti veikti kitais metais.
Siūlė Liberalų sąjūdis
Koordinacinio centro įsteigimas įtrauktas į Šiaulių savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos veiklos programą. Tokį pasiūlymą dar prieš metus dukart Tarybai bandė pateikti ir Liberalų sąjūdis. Tam pritarimo nesulaukė.
Dabartinės Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Gintaro Karalevičiaus žodžiais, nauja įstaiga keleivių vežimo paslaugai suteiktų skaidrumo, atpigtų paslaugos. Politikas stebisi, kad bilietų kaina nekrito net kai mieste neliko maršrutinių mikroautobusų.
„Busturas“ perka keleivių kontrolierių paslaugas iš privačios įmonės. Kam? Jai sumokami pinigai didesni nei finansinė žala, padaroma zuikių. Kiek administracijoje dirba žmonių? Koordinacijos centro išlaikymas kainuos ne daugiau nei dabar Savivaldybė moka „Busturui“, – įsitikinęs G. Karalevičius.
Pernai Savivaldybė „Busturui“ atseikėjo per 2,7 milijono eurų už lengvatinius bilietus, dar už 340 tūkstančių eurų pirko autobusų. Įmonės pajamos už parduotus bilietus pernai siekė apie 6,3 milijono eurų.
G. Karalevičius abejoja, ar Administracija artimiausiam Tarybos posėdžiui koordinacijos centro klausimą bus parengusi tinkamai. Reikalingi statistiniai duomenys ir konkretūs faktai. Jie turėjo būti parengti jau prieš mėnesį.
Politikas mano, kad klausimas bus perkeltas į kitą Tarybos posėdį.
Brangtų bilietai?
UAB „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas sako, kad planas steigti koordinacinį centrą jam nebuvo pateiktas. Nematė ir naujos įstaigos reikalingumą pagrindžiančių ekonominių skaičiavimų. Girdėjęs tik gandus.
„Jei kas nors keičiama, paprastai atliekamos studijos, ekonominiai pagrindimai. Nemačiau nieko, su mumis nesitarė. Ir nelabai įsivaizduoju, kokia būtų koordinacinio centro paskirtis? Viską atliekame patys. Tokie koordinaciniai centrai reikalingi, kai rinkoje veikia daug skirtingų vežėjų. Pavyzdys – Klaipėda. Ten nesugebėjo susitvarkyti su daugybe įmonių, todėl įsteigė koordinacinį centrą“, – teigia T. Bielinskas.
Jo manymu, nauja įstaiga – nereikalinga. „Busturo“ finansines ataskaitas Savivaldybė tikrinanti kiekvieną mėnesį. Pernai buvę atlikti trys auditai. Be to, T. Bielinsko teigimu, „Busturo“ pervežimo kaina viena mažiausių – didžiuosiuose miestuose kilometras kainuoja apie pusantro euro (apie 5 litus), Šiauliuose – 1,20 euro (4,15 lito).
„Bet kokie išbalansavimai gali baigtis bilietų kainų pakilimu. Naujoms įstaigoms reikia pajamų“, – sakė „Busturo“ generalinis direktorius.
Įtaria užslėptą privatizaciją
„Nuvažiavome į pasakų pasaulį, – mano opozicinės Socialdemokratų frakcijos vadovas Justinas Sartauskas. – Įsivaizduokite, kas būtų, jei viešo konkurso „Busturas“ nelaimėtų? Bankrotas. Sukama link privatizacijos. Kažkam „Busturas“ reikalingas, kad jį parduotų“.
J. Sartauskas sprendimo projekto, teikiamo Tarybai, dar nebuvo matęs, tačiau koordinacijos centro reikalingumu netiki. Kurti dar vieną įmonę, kuri lėšų neuždirbs, o jas tik išleis, esą nėra reikalo. Be to, bendrovę „Busturas“ jau kontroliuoja Šiaulių savivaldybės Centralizuotas vidaus audito skyrius, Ekonomikos skyrius, Kontrolės ir audito tarnyba, vežėjų įmonėje įkurta valdyba.
„Vienai įmonei reikia antrinės įmonės. Viena įmonė kontroliuos kitą įmonę. Gal tada tokio centro reikia ir „Šiaulių energijai“, „Šiaulių vandenims“, „Gatvių apšvietimui“?“ – klausė buvęs meras.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASEKMĖ: UAB „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas teigia, kad koordinacinio centro įsteigimas pakeltų bilieto kainą, nes naujai įstaigai reikės lėšų išlaikyti.
SKIRTUMAI: Šiaulių savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Gintaro Karalevičiaus teigimu, „Busturas“ miestui kainuoja pernelyg daug – koordinacinis centras sumažintų išlaidas.
Jono TAMULIO nuotr.
PERTVARKA: Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus manymu, dėl atsiradusių konkurentų kristų bilietų kainos.
NUOMONĖ: Šiaulių savivaldybės Tarybos Socialdemokratų frakcijos vadovas Justinas Sartauskas mano, kad „Busturo“ veiklą jau kontroliuoja įvairios įstaigos, naujas koordinacinis centras – žingsnis į „Busturo“ privatizaciją.
