Naujausios
Medus – sau, geluonis – kaimynams
Šiaulių pašonėje esančio Bertužių kaimo (Šiaulių rajonas) gyventojams ramiai gyventi neduoda kaimyno sodyboje, pačiame kaimo viduryje, įrengtas didžiulis bitynas. Ne vienas kaimietis darbštuolės bitės jau buvo ir įgeltas, o ne kai kam pagalbos dėl to teko kreiptis ir į medikus.
Sklypą bitynui nuomojantis bertužiškis į žmonių skundus tik ranka numoja: viskas padaryta pagal įstatymą, be to, bitės negeliančios, štai jam nė viena dar nebuvo įgėlusi.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Gyvenimas pagal bites
Atžalyno gatvės Bertužių kaime gyventojos Onos Jucienės sodyba ribojasi su kaimyno sklypu, kuriame dūzgia tūkstančiai bičių, iš viso 20 avilių.
75-erių moteris pasakoja, kad, prasidėjus augalų žydėjimui, bitės darbuojasi visame kaime, bet labiausiai savoje ir artimiausių kaimynų sodybose.
Dažniausiai vabzdžiai skraido pavieniui, tačiau būna, kad ir visas pulkas į O. Jucienės sodybą užklysta: tada tik saugokis.
Bičių įkandimui alergiška moteris ne kartą jau buvusi ir „paskiepyta“, sirgusi kelias dienas: įkąsta vieta dideliu apskritimu smarkiai tino, skaudėjo taip, kad buvo priversta gerti vaistus, pakilo temperatūra.
Saugodamasi įkandimo, gyventoja į lauką neina kada panorėjusi, pirmiausia pasižiūri į oro sąlygas – kad jos nepalankios būtų bičių kelionėms. Ką jau kalbėti apie tai, kad savą kiemą nepereisi basomis?
„Neleidau anūkams šiemet atvažiuoti atostogų, dar ir mažus vaikus sugeltų“, – su ašaromis apie užsienyje gyvenančius sūnaus vaikus kalba bertužiškė.
O. Jucienė sako, kad pernai aviliai stovėjo netgi ne reikalaujamu penkių metrų atstumu, bet visiškai ties jos sklypo riba, ir jų angos buvusios atsuktos į jos sodybos pusę. Pakalbėjus su sklypą nuomojančiu bitininku, susitarimą pavyko rasti – aviliai kelis metrus patraukti.
Tačiau bitėms, moters žodžiais, nepaliepsi laikytis sklypų. Juolab kad O. Jucienės sklype iškastas tvenkinys, o ištroškusios kaimyno bitės čia skrenda atsigerti.
„Kas užtikrintų saugumą mano pačios sodyboje? Visi sako: atstumai išlaikyti, viskas pagal įstatymą. Įstatymas įstatymu, bet kur žmoniškumas? – sako pašnekovė. – Europos Sąjunga remia bitininkus, palaiko jų verslą, o ką aplinkiniams daryti?“
Ginasi kukurūzais
Kad bitutės skraido po visą kaimą, o dar ir gelia, patvirtino visi sutikti kaimo žmonės, visi kaip susitarę sakė buvę „paskiepyti“, tik vieni vos pajuto, o kitiems prireikė medikų pagalbos.
Toliau bityno gyvenanti ponia Nijolė papasakojo iš savo namo verandos šiemet išvariusi visą spiečių. Grįžo vienos dienos vakarą ir žiūri: tūkstančiai bičių jos verandoje dūzgia.
Beeinant į vidų, kelios įsivėlė į plaukus. Varė šeimininkė viešnias vandeniu, skuduru, kitomis priemonėmis. Teko gerokai padirbėti, kol darbštūs vabzdžiai pasuko į namų pusę.
Bičių kaime labiausiai bijo jaunos, vaikus auginančios šeimos. Taikiai paprašę iškelti avilius į atokesnę vietą, kokių aplink Bertužius yra nemažai, gyventojai sakė sulaukiantys atsakymo: bijot bičių, neikit į lauką. Esą kitais metais dabartinį 20-ies bičių namukų skaičių žadama padvigubinti.
O štai to paties kaimo gyventojai Dianai baigėsi liūdniau. Kaimo keliu, netoli bityno sodybos, su vaikais einančią ją atakavusi bitė „paskiepijo“ į kaklą. Alergiška moteris dėl įgėlimo ėmė dusti, prireikė stiprių antialerginių vaistų.
Kaimiečiai sakė įsigudrinę sodybos darže netgi aukštaūgius kukurūzus auginti – tam, kad bitės skraidytų aukščiau, o tai, žiūrėk, ravi sau daržą, stojiesi nuo augalo, o pro šoną skrendanti bitė tik cvakt! – į akį.
Žmonės kartoja neesantys prieš šiuos naudingus vabzdžius, tačiau piktinasi sodybos šeimininku, kuris sklypą išnuomojo bitynui įrengti, ir dabar neieško kompromiso su kaimynais.
Surinkę parašus žmonės problemą raštu išdėstė Maisto ir veterinarijos tarnybai.
Nei gelia, nei ką
Kęstutis Lukošiūnas, dalį sodybos bitininkui išnuomojęs bertužiškis, kaimynų nusiskundimus atmeta: nei kas jam skundžiasi, nei bitės gelia.
„Pats vaikštau ramiai sau po kiemą, niekada nė viena bitė niekur nebuvo įkandusi, – nukirto K. Lukošiūnas. – Viskas yra pagal taisykles.“
Bičių savininkui prisiskambinti nepavyko.
Pagal įstatymą, o ar žmogiškai?
Admundui Selveniui, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojui-valstybiniam veterinarijos inspektoriui, Bertužių bityno problema žinoma.
Pasak specialisto, ramybės gyventojams neduodantis bitynas neseniai buvo patikrintas. Jokių pažeidimų nenustatyta: bitynas registruotas, aviliai sunumeruoti, penkių metrų atstumas nuo kaimyno sklypo ribos išlaikytas, kieme – ženklas, įspėjantis saugotis bičių.
„Jei būtume nustatę kokių nors pažeidimų, būtų priimtos priemonės ar įpareigojimai avilius patraukti, o gal net išvežti. Tačiau pagal įstatymą viskas yra tvarkingai“, – sakė A. Selvenis.
Vis dėlto, nepaisant įstatymo raidės, veterinarijos inspektorius sakė suprantantis žmones, kuriems tenka taikstytis su bičių atakomis: bitei gi nepasakysi, į kurią pusę šiandien skristi.
Jo nuomone, pagelbėti galėtų kompromiso ieškojimas – nuomotojas, nuomininkas ir kaimo žmonės turėtų sėsti prie vieno stalo ir geranoriškai pasišnekėti. Gal visi nutartų bityną apsodinti aukšta tankia gyvatvore, gal priimtų kitą abiem pusėms palankų sprendimą?
„Protingi bitininkai, ne pagal įstatymą, o geranoriškai, bitutes išsiveža toliau nuo žmonių. Tai naudinga ne tik žmonėms, bet ir vabzdžiams“, – sakė A. Selvenis.
Norintiems bitučių laikyti sodų bendrijų sklypuose, anot specialisto, privalu tai suderinti su bendrija, ir jei kiek daugiau nei pusė gyventojų protestuoja, bitininkui apie veiklą belieka tik pasvajoti.
Kairių seniūno Artūro Šulčiaus žodžiais, Šiaulių rajone yra kur kas problemiškesnių vietų nei Bertužiuose: ir aviliai ant sklypų ribų, ir bitynai didesni, nepaisant to, žmonės susitaria.
Po įkandimo – į ligoninę
Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė informavo, kad šią vasarą, skirtingai negu ankstesniais metais, į medikus kreipiasi kol kas tik vienas kitas bitės įgeltas žmogus, tai greičiausiai dėl to, kad vasara vėsesnė.
Reakcijos dėl įkandimų, anot gydytojos, būna įvairios, kartais – net iki alerginio šoko, spaudimo kritimo, dusinimo. Vis dėlto dažniausiai žmonės į medikus kreipiasi dėl viso kūno išbėrimo, įkandimo vietos ir aplinkinių audinių tinimo.
Jono TAMULIO nuotr.
BITĖS: 20-ies avilių gyventojos skraido ne tik joms išnuomotame sklype, bet ir kaimynų sklypuose.
BAIMĖ: Bertužiškė Ona Jucienė nuo bičių sako kenčianti ne pirmus metus. Būna dienų, kai dėl jų bijanti net į lauką išeiti.
NORAS: Kaimynai nieko neturi prieš bites, tenori, kad būtų užtikrinta jų pačių apsauga.
ŽENKLAS: „Atsargiai – bitės“. Ženklas įspėja, bet neapsaugo.
ĮGĖLIMAS: Kęstutis Lukošiūnas užtikrino, kad jo sklype skraidančios bitės negelia.
