Naujausios
SĖKMĖS ISTORIJA
Niujorkas įvertino šiauliečio talentą
Šiaulietis Bernardas Garbačiauskas jau rugpjūčio pabaigoje vyks į Niujorką. Dar mokyklos nebaigusiam aštuoniolikmečiui dainininkui duris atvėrė „muzikos Harvardu“ praminta Džiulijardo mokykla. Talentingam vaikinui tokia laimė šypsosi ne pirmą kartą: pastaruosius metus jis leido Hamburgo muzikos ir teatro universitete, mokėsi pas vieną garsiausių pasaulio tenorų.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Mokysis Niujorke
Niujorkas. Kavinėje jaunas vaikinas nostalgiškai žvelgia į milžinišką, Metropolitano operos rūmų, Niujorko filharmonijos apsuptą pastatą. Durys į jį atsiveria tik kortele brūkštelėjusiems žmonėms.
Juos, analizuodamas akimis, seka ir vaikinas: „Kokių sugebėjimų tai asmenybės? Ką reikia padaryti, kad ten patektum?“
Taip dar prieš metus apie prestižinę, muzikos Harvardu laikomą Džiulijardo mokyklą (angl. The Juilliard School) svarstė Bernardas.
Septyniolikmetis vaikinas Niujorke lankėsi tik dėl trumpų meistriškumo klasių.Tada Bernardas dar nė nenumanė, kad po metų taps studentu mokyklos, apie kurią svajoja kone kiekvienas pasaulio jaunasis menininkas.
Tuoj 18-os sulauksiančiam vaikinui rugsėjį bus įteikta Džiulijardo menų mokyklos duris atversianti kortelė. Vaikinas – pirmasis lietuvis dainininkas mokyklos istorijoje. Čia mokysis klasikinio dainavimo.
Iki šiol ją baigė žymūs Lietuvos muzikai. Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, pianistas Gabrielius Alekna.
„Apie Džiulijardo mokyklą svajojau nuo mažumės. Mintis brendo ne vienerius metus. Internete ėmiau žiūrėti filmuotą medžiagą iš ten vykstančių pamokų. Dar labiau susižavėjau. Galiausiai nusprendžiau pabandyti. Norėjau bent patekti į mokyklos vidų, dainuoti komisijai“, – pasakojo Bernardas.
Įveikė šimtus konkurentų
Patekti į garsią Niujorko menininkų kalvę nelengva. Atranka ir konkurencija – didžiulė. Bernardui teko įveikti kelis priėmimo etapus ir dar ne vieną šimtą konkurentų.
„Pirmosios atrankos metu nelaukiau prie durų, kad išvengčiau konkurencijos, aštrių žvilgsnių. Kai atėjo mano eilė, ten dainuodamas stengiausi būti savimi. Man patinka būti scenoje, patinka bendrauti. Galbūt todėl tada atrodė, kad dainuoju visam pasauliui“, – prisimena Bernardas.
Jį pakvietė į antrą stojimo etapą, trukusį kone šešias valandas: reikėjo atlikti penkis kūrinius, padainuoti vokiečių liaudies dainą, atsakyti į muzikos teorijos klausimus, pademonstruoti solfedžio įgūdžius, atlikti asmenybės testą. Tikrino ir aktorystės įgūdžius: stojantiesiems reikėjo įveikti improvizacijos užduotis.
„Kai perskaičiau priėmimo laišką, kvėpavimas sustojo, miriau iš laimės. Galvojau: gal aš anglų kalbos jau nebelabai moku. Dar kartą jį skaičiau. Skambinau tėvams. Visi verkėm. Pradėjau vėliau net po lauką bėgioti, nes ieškojau ryšio. Norėjau paskambinti savo mokytojai, nors jau buvo antra valanda nakties“, – įspūdžiais dalijosi Bernardas.
Lankys prestižinę mokyklą
Bernardo džiaugsmą temdė nemenka studijų kaina. Metai Džiulijardo mokykloje kainuoja kone 11 tūkstančių dolerių. Tačiau netrukus gautas laiškas vaikinui leido atsipūsti – mokykla skyrė mokestį padengsiančią stipendiją.
Bernardas paruošiamosiose Džiulijardo mokyklos dainavimo studijose praleis metus – kol baigs 12 klasę.
Džiulijardo mokyklos nuostatai įpareigojo jį Niujorke gyventi šeimoje ir lankyti privačią amerikietišką mokyklą. Pastaroji nepigi – metai pasirinktoje katalikiškoje gimnazijoje atsieina 30 tūkstančių dolerių. Vaikinui pasisekė ir šįkart – jam skirta stipendija.
„Amerikoje svarbu, kokią mokyklą esi baigęs. Jei nori, kad su tavimi skaitytųsi, turi baigti gerą mokyklą. To ir aš siekiau. Labai norėjau mokytis toje gimnazijoje, nes ji yra viena geriausių Niujorke. Amerikoje katalikiškos mokyklos laikomos prestižinėmis“, – pasakojo vaikinas.
Bernardas savo artimųjų į Niujorką vežtis negali, tad gyvens amerikiečių šeimoje.
Mokė pasaulinio garso tenoras
Vaikinas pastaruosius metus leido ne Lietuvoje. Mokėsi Vokietijoje, Hamburgo muzikos ir teatro universitete. Čia jis studijavo programoje „Jaunasis studentas“.
Pasiūlymo vykti į Vokietiją sulaukė Šiaulių universitete vykusioje meistriškumo pamokoje. Ją vedusi Hamburgo muzikos ir teatro universiteto profesorė Raminta Lampsatis pakvietė dalyvauti atrankoje.
Vaikinas išlaikė stojamuosius egzaminus. Jį, nepilnametį ir nebaigusį mokyklos, pakvietė studijuoti. Toks atvejis universitete pirmas po 30 metų.
„Universitetas sužavėjo. Jie tiek daug investuoja į meną. Mokslai yra nemokami. Požiūris į renginius kitoks. Baigiantys mokslus turi suorganizuoti savo atsisveikinimo koncertą. Bet pats universitetas stengiasi tą renginį reklamuoti, kabina skelbimus, plakatus mieste. Į koncertą ateina daug žmonių, kritikai, jie vėliau rašo recenzijas. Tas procesas patinka“, – įspūdžiais dalijosi Bernardas.
Bernardas klasikinio dainavimo mokėsi pas buvusį La Scalos teatro solistą, pasaulinio garso tenorą, profesorių Marką Tukerį. Lankė ne tik dainavimo, bet ir šokio, vokiečių kalbos, muzikos teorijos, fortepijono paskaitas.
Dabar jis geba dainuoti šešiomis kalbomis: lotynų, italų, prancūzų, anglų, rusų ir vokiečių.
Vokietijoje jis taip pat lankė privačią Tarptautinę Hamburgo gimnaziją. Vaikinas ją vadina mokykla-svajone. Įspūdį paliko ne tik kultūrų maišatis, bet ir mokymosi sistema. Ten gerais mokiniais laikomi veikliausi, labiausiai apsiskaitę ir išprusę jaunuoliai.
„Reikėjo daug skaityti įvairių straipsnių. Kontroliniai darbai – esė. Svarbu buvo ne teisingai parašyta istorinė data, o įvairaus spektro žinios, kritinis ir analitinis mąstymas. Ar gali vanduo būti privatizuotas? Apie tai teko rašyti esė per geografijos atsiskaitymą“, – įspūdžiais dalijosi Bernardas.
Jis neapleido mokslų ir Lietuvoje. Nuotoliniu būdu mokosi ir vidurinio išsilavinimo siekia Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje.
„Daug visko reikia daryti, mokausi ir naktimis. Bet čia ne bėda. Man taip įprasta, nes daug veiklos turėjau visuomet. Esu šiek tiek maksimalistas. Noriu viską daryti tik gerai“, – sako Bernardas.
Vaikystėje organizavo koncertus
Bernardas į muziką ir dainavimą nėrė nuo pat vaikystės. Dar nepradėjęs eiti į mokyklą ant medžių klijuodavo plakatus su kvietimu į koncertą ar diskoteką.
„Kviesdavau į kiemą visus savo miesto rajono vaikus. Vienas atsinešdavo kolonėlių, antras – bulvę, trečias – folijos“, – juokėsi vaikinas.
Trejų metų Bernardas ėmė lankyti Lauros Remeikienės studiją. Ūgtelėjęs užsirašė į Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją. Čia baigė solo dainavimo specialybę ir fortepijono kursą. Nuo 14 metų jo dainavimo įgūdžius lamdė gimnazijos mokytoja Beata Smiltinikienė.
Pasiekimų Bernardo kraityje – nemažai. Baritonas respublikiniame prancūziškos dainos festivalyje „L‘amour change le monde!“ laimėjo pirmąją vietą. 2013 metais tarptautiniame klasikinės muzikos jaunųjų atlikėjų konkurse „Kaunas Sonorum“ jam skirta trečioji vieta. Bernardas taip pat tapo Jūrmalos „Baltic talent“ konkurso laureatu.
Nacionalinėje Lietuvos atrankoje į vaikų „Euroviziją“ laimėjo trečiąją vietą. Dalyvavo kituose televizijos projektuose. Koncertavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos miestuose, Hamburge, Barselonoje, Londone, Berlyne, Niujorke.
„Vaikystėje neturėjau daug laisvo laiko. Vien darbas, darbas. Gerai, kad jis – mano pomėgis. Tuo be galo džiaugiuosi“, – sako vaikinas.
Rašo knygą
Dabar Bernardas ruošiasi savo trečiam soliniam koncertui. Jis rugpjūčio 12 dieną vyks Šiauliuose, Chaimo Frenkelio vilos kiemelyje.
Jame vaikinas su grupe muzikantų koncertuos gyvai. Atliks savo kūrybos dainas. Jų šiaulietis sukūrė kone aštuoniolika.
„Kuriu įvairaus stiliaus dainas. Joms daug įtakos turi ir klasikinė muzika. Dainos yra apie žmones – gerus, vaidmainius, melagius. Būtent žmonės mane įkvepia kurti. Jų iki šiol teko sutikti daugybę ir įvairių“, – pasakojo B. Garbačiauskas.
Neslepia turintis planų išleisti savo kompaktą. Darbus jau aptaria su Niujorke sutiktu prodiuseriumi. Ten vyks rugpjūčio pabaigoje.
„Niujorkas – mano svajonių miestas. Kodėl? Ten verda gyvenimas, visi juda greitu tempu. Visi lekia. Ten būtų gėda miegoti pietų pokaičio. Prie tokio gyvenimo esu įpratęs, todėl kelionės be galo laukiu“, – vietoje nenustygo vaikinas.
Jo planuose – ir knyga apie Niujorką. Ją rašo su Jonu Meku, lietuvių kilmės JAV filmų kūrėju, menininku, rašytoju.
Bernardas vieną garsiausių Amerikos lietuvių bendram darbui prikalbino atsitiktinai. Apsilankęs poezijos skaitymo vakare ir pasiūlęs J. Mekui pabendrauti prie kavos puodelio. Knyga turėtų būti išleista 2017 metais.
„Po dešimties metų įsivaizduoju save pasinėrusį į muziką, kuriantį, namie turintį fortepijoną. Jis privalo būti kiekviename mano koncerte. Įsivaizduoju save kaip pasaulio pilietį, užsiėmusį žmogų, kuriam sunku prisiskambinti. Žinoma, labiau pripažintą ir įvertintą“, – lūkesčiais dalijosi Bernardas.
Jono TAMULIO nuotr.
MOKSLAS: Šiaulietis Bernardas Garbačiauskas šypsosi: nuo rugsėjo klasikinio dainavimo jis mokysis vienoje žymiausių pasaulio menininkų kalvių – Džiulijardo mokykloje.
Arūno JONAIČIO nuotr.
MELODIJOS: Bernardas be fortepijono – nė iš vietos: muzikos instrumentas reikalingas kiekviename konkurse.
Asmeninio archyvo nuotr.
PAMOKOS: Bernardas Garbačiauskas Hamburgo muzikos ir teatro universitete lankė buvusio La Scalos teatro solisto, pasaulinio garso tenoro, profesoriaus Marko Tukerio (kairėje) pamokas.
PLANAS: Bernardas su Jonu Meku ketina išleisti bendrą knygą – Niujorko gidą.
