DIENOS UŽRAŠAI

DIENOS UŽRAŠAI

DIENOS UŽRAŠAI

Lauke tvanku, karšta. Vienas malonumas – ilga eilė prie kasos „Maximoje“. Galima niekur neskubėti, mėgautis vėsa ir medituoti. Kai su šiugždančiu maišeliu atsitraukiau nuo kasos, priešais išvydau lengvai papurtusiu veidu vyriškį.

– Duok dvidešimt centų! – užkriokė jis, savo seilėmis aptaškydmas iš meditacijos negrįžusią mano aurą. Suglumęs apsidairiau. Ar dar daug čia esančių mano, kad mano kišenėje pilna dvidešimt centų monetų?

– Kad turėčiau...

– O tai (necenzūrinis žodis) neturi (necenzūrinis žodis)? – su ironija išsiviepė. – Aš tau sakau, žmogau! Pats sąskaitoje turiu penkiolika tūkstančių eurų, bet man DABAR reikia dvidešimt centų! GAILA?!

Aš lengvai greitindamas žingsnį bandžiau nutolti nuo turtingo persekiotojo. Jį sustabdė tik karštis, tvokstelėjęs pro automatiškai atsivėrusias duris.

Įtraukęs galvą nupėdinau per suminkštėjusį aikštelės asfaltą. Staiga kišenėje supypsėjo mobilus telefonas. Kas dar?! Prisimerkęs, prakaituotu delnu perbraukiau per ekraną. SMS skelbė: „Brangus pilieti, Jums ASMENIŠKAI siūlome gauti paskolą iki penkiolikos tūkstančių eurų...“

Praeivis

Leonido VOROBJOVO pieš.