Perseidų meteorų srautą pamatys tik kantriausieji

Perseidų meteorų srautą pamatys tik kantriausieji

Perseidų meteorų srautą pamatys tik kantriausieji

Nors naktį į ketvirtadienį meteorų lietus danguje turėjo būti matomas ryškiausiai, kai kuriose Lietuvos vietose stebėti sutrukdė apniukęs dangus. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas sako, jog krintančias žvaigždes bus galima stebėti visą rugpjūtį. Savo norus jiems išsakys tik kantriausieji.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Dulkės iš praeities

Rugpjūčio dangaus vaizdą kasmet pagyvina Perseidų meteorų strėlės. Astronomai šį krentančių žvaigždžių reginį vadina Perseidų meteorų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų strėlės išlekia iš Persėjo žvaigždyno srities.

Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas aiškina, jog šio meteorų srauto, prasidėjusio liepos 13 dieną ir trunkančio iki rugpjūčio 26 dienos, sukėlėja yra laikoma kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejančios Svifto-Tutlio kometos palikta dulkių juosta.

Paskutinį kartą ji arčiausiai Žemės praskriejo 1992 metais. Žemei rugpjūtį įskriejus į šios kometos paskleistą dulkių juostą, dulkelės patenka į atmosferą ir sužimba – tuomet matome meteorų blyksnius.

Perseidai yra ryškūs, greiti ir dažnai garų juostas paliekantys meteorai. Maksimumo metu galima tikėtis pamatyti žybtelint nuo 60 iki 100 meteorų per valandą.

„Paprastai daugiausia meteorų pastebima žvilgsnį nukreipus nuo radiantu vadinamo menamo meteorų išskriejimo taško, esančio Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynų sandūroje, apie 50 kampinių laipsnių į šalį. Perseidų geriausia dairytis bus žvalgantis ne į Persėją o Didžiųjų ir Mažųjų grįžulo ratų kryptimi, bei Gulbės, Pegaso ir Žuvų žvaigždynų pusėn“, – aiškina J. Vaiškūnas.

Kris visą rugpjūtį

Etnoastronomas pažymi, jog tai yra meteorų srautas, bet ne meteorų lietus, kai meteorų nukrenta apie tūkstantį per minutę. Dėl to kai kurie žmonės, įsivaizdavę žiniasklaidos išreklamuotą didelį krentančių žvaigždžių srautą, tikisi daugiau, negu pamato.

Pasak J. Vaiškūno, pamatyti meteorų srautą gali tik kantriausieji, nes net jei per valandą jų nukrinta 100, ne visi ryškūs ir pastebimi. „Kantriai sėdint užtenka tik vienos akimirkos, kad padarytų didžiulį įspūdį. Dangus visada toks – jis mėgsta ramų, lėtą buvimą, o ne atbėgai, nuskynei vyšnias ir nubėgai“, – sako J. Vaiškūnas.

Jis pataria krentančius meteorus stebėti giedrą naktį, po 23 valandos, atsigulus žiūrėti link iš už šiaurės rytų horizonto. Meteorai skraido per visą dangų, bet jų galai susikerta toje vietoje, kur yra Persėjo žvaigždynas.

„Gulint stebėti geriausia, nes stovint gali nepamatyti virš galvos ar už nugaros pralekiančių. Reikia atsitraukti už miesto šviesų, nes šviesos nustelbia neryškius meteorus“, – sako etnoastronomas.

Rugpjūtis ne veltui vadinamas „krintančių žvaigždžių“ mėnesiu, mat meteorų kiekį danguje dar padidina ir kiti panašiu laiku kaip ir Perseidai besireiškiantys meteorų srautai. Šis rugpjūtis itin palankus stebėti meteorus, nes Mėnulio šviesa nestelbs krentančių žvaigždžių, pjautuvas išnirs tik prieš auštant.

Meteorai pildo norus

Paklaustas, apie su krentančiomis žvaigždėmis siejamus norus, J. Vaiškūnas sakė, jog senovėje visi gamtiniai reiškiniai turėjo dvasinę reikšmę.

„Mano manymu, žvaigždės kritimas gana staigus, tarsi staigiai patikrina žmogų, ar jis turi dominuojantį norą, ar geba jį savyje įvardyti. Nėra dešimt norų, tik vienas. Jis gali išsipildyti, jei tokį norą turite“, – svarstė J. Vaiškūnas.

Anksčiau buvo tikima, kad krentanti žvaigždė yra mirusio žmogaus sielos kelionė į dausas. Kiekvienas žmogus turi savo žvaigždę – kiek žmonių, tiek žvaigždžių. Mirus žmogui jo žvaigždė krenta, o vėlė keliauja šviesos keliu.

„Galbūt tada ir noras išsipildo, nes vėlė norą nuneša tarsi Dievui? Kai prašome kokios pagalbos iš šalies rankas keliame į dangų. Dangus gali padėti įgyvendinti svajones, lūkesčius“, – sakė etnoastronomas.

EPA-ELTA nuotr.

METEORAI: Rugpjūtis ne veltui vadinamas „krintančių žvaigždžių“ mėnesiu – meteorų kiekį danguje padidina ir kiti panašiu laiku kaip ir Perseidai besireiškiantys meteorų srautai. Praėjusią naktį jis fiksuotas ne vienoje pasaulio šalyje.

Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.

NORAI: Etnoastronomo, fiziko Jono Vaiškūno manymu, žvaigždės kritimas gana staigus, tarsi staigiai patikrina žmogų, ar jis turi dominuojantį norą, ar geba jį savyje įvardyti.