Naujausios
Lovas – į gatvę, pacientą – į užribį
„Ką daryti žmogui, kuris neturi 15 eurų nuvažiuoti į ligoninę kitame mieste?“ – klausia šalies pakraštyje esančios Naujosios Akmenės ligoninės direktorius Tomas Skučas. Ligoninėms vėl gresia pertvarka – bus didinamas slaugos lovų bei mažinamas aktyvaus gydymo lovų skaičius. Šiaulių apskrities ligoninių vadovai skirtingai vertina būsimus pokyčius, tačiau tvirtina viena – sunkiausia bus mažiausias pajamas gaunantiems ligoniams.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Planuojama pertvarka
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano projekte numatyta, kad turi būti didinamas slaugos lovų skaičius ir atsisakoma dalies aktyvaus gydymo lovų. Šios turėtų būti panaudojamos ne mažiau kaip 300 dienų per metus. Jei rodiklis nesiektų 250 dienų, tokia ligoninė būtų jungiama prie didesnės gydymo įstaigos.
Siūloma neteikti akušerijos ir chirurgijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau kaip 300 moterų, o atliekamų chirurginių operacijų skaičius nesiekia 400.
Labiausiai įstaigose reikia slaugos, geriatrijos, paliatyviosios slaugos skyrių, dienos centrų, turėtų plėstis dienos chirurgija ir ambulatorinės paslaugos.
Konkrečius planus iki žiemos turės pateikti Koordinavimo tarybos, kuriose dirbs visų apskrities ligoninių, savivaldybių, SAM ir Valstybinės ligonių kasos ir Teritorinių ligoninių kasų atstovai.
SAM akcentuoja, jog viena iš pagrindinių problemų yra pertekliniai aktyvaus gydymo lovų skaičiai ligoninėse, kur dažnai teikiamos ne gydymo, o socialinės paslaugos.
Teigiama, jog nemažai rajoninių ligoninių dirba tik trečdaliu savo pajėgumo, tuo metu vienos dienos lovos išlaikymas valstybei per metus kainuoja 18,5 tūkstančio eurų.
Didės socialinė atskirtis
Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Seimo Sveikatos komiteto ekspertas Vygantas Sudaris dėl būsimų pokyčių asociacijos vardu kreipėsi į SAM, Seimo Sveikatos komitetą, Vyriausybę – siūlė atlikti kaštų analizę: kiek kainuotų reorganizacija, kiek reikėtų skirti pinigų pervežti pacientą, klausė, ar tai neapsunkins paslaugų prieinamumo.
„Šiaulių kraštui“ V. Sudaris sakė, kad tokie sprendimai nepalankūs rajonų ligoninėms. „Neliks paslaugos rajono ligoninėje, teks savo lėšomis važiuoti į kitą miestą. Jei nuveš greitąja, jo niekas nebeparveš, teks pačiam parvažiuoti. Po tokių pertvarkų dar labiau padidėja socialinė žmonių atskirtis“, – dalijosi mintimis V. Sudaris.
Siūlė modelį, jog rajonų ligoninės galėtų teikti nesudėtingas paslaugas, pasidalyti pacientų srautus, finansavimą, o ne nukreipti viską į „vienas rankas“ – didžiąsias ligonines.
„Pas mus neatvažiuoja pacientai iš kitur, gydome čia gyvenančius. Mes turime išlikti budinčiais, suteikti pagalbą žmogui čia ir dabar. Kuo Pakruojo gyventojas kitoks negu Šiaulių? Moka tokius pat mokesčius“, – sakė vadovas.
Kaliniams sąlygos geresnės
Naujosios Akmenės ligoninėje per praėjusį pertvarkymo etapą buvo sujungti Slaugos ir terapijos, Ambulatorijos ir skubios pagalbos skyriai.
Ligoninės direktorius Tomas Skučas apie būsimą reformą turėjo savo nuomonę: „Kodėl kalbama apie lovų skaičiaus mažinimą, kai ligonių kasos apmoka už pagydytą ligonį, diagnozę? Niekas lovų ar lovadienių nefinansuoja.“
Direktorius klausė, kaip gydytis labiausiai nutolusių rajonų gyventojams, kurie neturi finansinių galimybių važinėtis po Lietuvą?
„Jei sergantis mūsų rajono vaikas bus nuvežtas į ligoninę Šiauliuose, paskui jį nueis ir pinigai. Kiek vaiko tėvams kainuos jį nuvežti, parsivežti, lankyti? Mūsų rajone daug tokių tėvų, kuriems sunku kelionei rasti ir 15 eurų, – sakė medikas. – Kaip sumažinti skyrių? Ligoninės kampą, kuriame yra mažinamas skyrius, nugriauti? Tai kurioje vietoje bus taupoma?“
Ligoninėje per metus stacionare pagydo apie 400 vaikų, paros stebėjimui paguldo apie 800 vaikų. Kitų paslaugų normatyvus taip pat įvykdo.
„Mūsų įstaiga pirmiausia gydo, teikia pagalbą žmonėms, reikėtų kalbėti apie jų sveikatą ir gerovę, o tik paskui apie taupymą sergančiųjų sąskaita. Paprastiems žmonėms gydymo paslaugų mažinimas – tragedija, – sakė ligoninės vadovas. – Mačiau kalinių pervežimą su keliais lydinčiais automobiliais. Kodėl nekalbama, kiek tai kainuoja valstybei? Kodėl kai imame kalbėti apie sveikatą, stengiamasi surasti, kur sutaupyti?“
Direktorius abejojo tokio restruktūrizavimo nauda, nes nėra sukurtos vieningos strategijos, kokia šalies ligoninė turėtų būti. Etapus vadina eksperimentais, kurie skaudžiausiai atsiliepia silpniausiems.
Kelmiškiai pokyčiams pasiruošę
Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė sakė, jog ligoninėje lovų skaičius yra optimizuotas, ketvirtajame etape būtų galimybė išplėsti Slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos skyrių bei įdiegti geriatrijos paslaugas.
„Visuomenė sensta, tokių paslaugų labai reikia. Rajonų ligoninėse labai jaučiamas sezoniškumas: nebuvo žiemos, nebuvo ir traumų. Visuose skyriuose turime laisvų lovų, išskyrus Vidaus ligų. Šiuo metu ligoninėje veikia 155 lovos“, – sakė B. Petrošiūtė.
Pasak direktorės, Kelmės rajone gyventojų mažėja nežymiai, šiuo metu gyvena per 30 tūkstančių. Per metus Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suteikiama daugiau kaip 9 tūkstančiai paslaugų, aktyviojo gydymo stacionare gydosi daugiau nei 4 500 gyventojų.
Konsultacijų poliklinikoje dirba 20 specialybių konsultantų, per metus suteikiama per 50 tūkstančių konsultacijų.
„Per metus atliekama daugiau negu 1050 operacijų, iš jų 80 procentų sudaro didžiosios operacijos. Prieš tai buvusiuose restruktūrizavimo etapuose atsisakyta Akušerijos-ginekologijos skyriaus, nes nebuvo reikiamo kiekio gimdyvių.
Per paskutinius metus įdarbinta 10 gydytojų, šiuo metu ligoninėje dirba 61 gydytojas“, – džiaugėsi pokyčiais vadovė.
Surado alternatyvą gimdyvėms
„Stacionare gydytų pacientų skaičius nuo 2003 metų iki 2014 metų sumažėjo 50 procentų. Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė sutrumpėjo 27 procentais, nuo 7,8 dienos iki 5,7 dienos“, – sakė Radviliškio ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Rita Sesickienė.
Padidėjo slaugos paslaugų apimtis – ligoninėje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos buvo pradėtos teikti 2005 metais: tais metais buvo 27 lovos, 2015 metais – 45.
„Ligoninė esminių pokyčių nenumato. Bus ir toliau plėtojamos ekonomiškai efektyvios paslaugos: slaugos, paliatyvios pagalbos paslaugos, galbūt bus pradėtos teikti geriatrijos paslaugos, intensyviau vystomas dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų teikimas. Ligoninė šiems pokyčiams yra pasiruošusi“, – tikino R. Sesickienė.
Jos teigimu, Radviliškio ligoninė 2014 metais atliko per tūkstantį didžiųjų operacijų, per 2015 metų pirmąjį pusmetį – 688. Patikino, jog chirurgijos paslaugos ligoninėje bus ir toliau teikiamos.
Stacionarinės akušerijos paslaugos dėl neįvykdomų normatyvų – 300 gimdymų per metus – nuo 2015 metų antrojo pusmečio nebefinansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu gimdymo paslaugos antrame pusmetyje bus apmokamos iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
„Gimdyvėms paslaugos 2015 metais bus teikiamos. Gimdymo paslaugos iš PSDF 2016 metais bus finansuojamos atsižvelgiant į 2015 metais priimtų gimdymų skaičių“, – sakė pavaduotoja medicinai.
Siekia išsaugoti chirurgiją
„Šiais metais sumažinome aktyvaus gydymo lovų skaičių 26 procentais – 28 lovomis iš 109. Mažindami administracines išlaidas, sujungėme Operacinę su Reanimacijos–intensyvios pagalbos skyriumi“, – sakė Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis.
E. Baltakis apgailestavo, jog ligoninėje neatliekama 400 didžiųjų operacijų, kaip reglamentuotų nutarimas, jei būtų priimtas. Su projekto rengėjais diskutuoja dėl didžiųjų operacijų nustatymo kriterijų.
2013 metais baigė paslaugų modernizavimo projektą, kurio vienas iš etapų – chirurgijos paslaugų infrastruktūros gerinimas.
„Tikimės, jog šių paslaugų negalėsime atsisakyti 5 metus po lėšų įsisavinimo, kaip numatoma projekte ir kaip to reikalauja finansavimo sąlygos. Todėl chirurgijos profilio stacionaras ligoninėje turėtų išlikti“, – tikisi E. Baltakis.
Joniškio ligoninė gavo leidimą steigti paliatyviosios pagalbos lovas. Numatoma perprofiliuoti ne mažiau kaip 10 vidaus ligų lovų į geriatrijos profilio lovas.
„Kaimo žmonių sveikata žymiai prastesnė, nei miestiečių. Jie neturi galimybės skirti pakankamai lėšų kokybiškoms gyvenimo sąlygoms sudaryti, gerinti sveikatai. Baiminamės, jog skurdžiausios socialinės padėties pacientai sunkiau pasieks tik didžiuosiuose miestuose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas arba jų nepasieks visai“, – baiminasi Joniškio ligoninės vadovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KRITERIJAI: Jei ligoninėse neatliekama 400 chirurginių operacijų per metus, siūloma šių paslaugų įstaigoms nebeapmokėti, skyrius uždaryti.
MAŽINIMAS: Joniškio ligoninėje šiais metais aktyvaus gydymo lovų sumažinta 28 lovomis iš 109.
Redakcijos archyvo nuotr.
REALYBĖ: „Baiminamės, jog skurdžiausios socialinės padėties pacientai sunkiau pasieks tik didžiuosiuose miestuose teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas arba jų nepasieks visai“, – sakė Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis.
KLAUSIMAS: „Kiek mūsų rajono vaiko tėvams kainuos jį nuvežti, parsivežti, lankyti Šiaulių ar kito miesto ligoninėje? Daug tokių tėvų, kuriems sunku kelionei rasti ir 15 eurų“, – sakė Naujosios Akmenės ligoninės direktorius Tomas Skučas.
KREIPIMASIS: Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Seimo Sveikatos komiteto ekspertas Vygantas Sudaris dėl būsimų pokyčių asociacijos vardu kreipėsi į SAM, Seimo Sveikatos komitetą, Vyriausybę.
