Naujausios
V. Mazuronis. 12 327 – Lietuvos ateičiai grėsmę keliantis skaičius
12 327 – toks yra skirtumas tarp pernai iš Lietuvos emigravusių 36 621 ir į mūsų šalį atvykusių 24 294 asmenų. Savo paguodai iš šio skaičiaus galėtume atimti dar 325 pabėgėlius, kuriuos, būdami paklusnūs ir drausmingi Europos Sąjungos nariai, įsipareigojome priimti iš Italijos, Graikijos ir Sirijos. Tendencijos liūdnos ir grėsmingos – Lietuvos gyventojų skaičius nyksta.
Jeigu tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad Lietuvoje 2040 m. gyvens 1,9 mln. žmonių – tai daugiau nei milijonu mažiau, nei gyvena šiandien. Ir tai nutiks dar daugeliui mūsų esant gyviems – vos per 25 metus!
Džiaugiuosi, kad nuo gūdžių 2010 m., kai iš Lietuvos išvyko per 80 tūkst. žmonių, emigracijos mastai sumažėjo daugiau kaip perpus. Grįžtančių lietuvių skaičius (beje, ir imigruojančių užsieniečių) stabiliai auga, bet išvyksta vis dar daugiau, o įvertinus gimstamumą ir mirtingumą gyventojų Lietuvoje sparčiai tebemažėja, ir problema pati savaime neišsispręs.
Atsižvelgdami į šiuos iškalbingus faktus, mes turėtume jau dabar suprasti, kokios demografinės problemos gresia Lietuvai, užbėgti įvykiams už akių ir imtis būtinų priemonių mūsų tautos išnykimui sustabdyti. Šiandien to nėra daroma, ir nežinia, tyčia ar netyčia netgi priimami sprendimai, kad Lietuva neturėtų savo emigracijos ir imigracijos politikos.
Vienas iš naujausių tokių skubotų sprendimų – vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio sprendimas naikinti Migracijos departamentą, jo funkcijas perskirstant tarp Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Ministras sako, kad taip bus sutaupyta apie 300 tūkst. eurų per metus. Tačiau kokią žalą šis sprendimas galės atnešti ateities kartoms, vargu ar buvo pasivarginta paskaičiuoti, o žala tikrai bus didelė.
Visos ES valstybės turi atitinkamą valdžios instituciją, kuri yra atsakinga emigracijos ir imigracijos politikos klausimais. 3 ES šalys netgi turi šiems klausimams skirtas ministerijas (Ispanija, Prancūzija ir Danija), kitur veikia atitinkami departamentai ar jų atitikmenys prie Vyriausybės – aukščiausiame valdžios lygmenyje, o Lietuva migracijos klausimus ruošiasi devalvuoti iki policijos poskyrio lygio ir iš esmės apsiriboti pasų išdavimu.
VRM sprendimas naikinti Migracijos departamentą yra pats blogiausias dalykas, kokį tik galima padaryti tokioje situacijoje. Departamentas ne tik kad turėtų būti sustiprintas, bet ir rimtai išplėstos jo funkcijos, o svarbiausia, kad turėtume atsakingą instituciją, kuri kartu su atsakingu ministru pagaliau imtų ir suformuotų Lietuvos migracijos politiką, ją prižiūrėtų ir sėkmingai įgyvendintų.
Mažėjant gyventojų skaičiui rizikuojame sulaukti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų kracho, gyventojų šaliai reikia, tai kokiu būdu jų atsiras? Skatinsime gimstamumą, o imigrantų neįsileisime? Ar priešingai – pripažinsime, kad be užsieniečių darbuotojų pagalbos nebeišsiversime? Iš kur jie turėtų atvykti? Kaimyninių šalių, ES, Afrikos ar viso pasaulio? Galų gale kaip grąžinsime išvykusius mūsų tautiečius į tėvynę? Kaip integruosime atvykėlius? Kaip pritrauksime į Lietuvą ne karo pabėgėlius iš trečiųjų šalių, o aukšto lygio specialistus, kurie netaptų našta mūsų valstybei, o kurtų pridėtinę vertę ir skatintų šalį judėti į priekį? Kaip ir kokius ryšius palaikysime su užsienio lietuviais?
Turėti migracijos klausimus tvarkančią instituciją Lietuvai – privalu. Be jos neišsiverčia nė viena kita ES valstybė. Neišsiversime ir mes, tačiau turime veikti jau šiandien. Antraip tie sutaupyti 300 tūkst. eurų atrodys kaip skatikai palyginti su tuo, ko neteksime per ateinančius 25 metus – milijono Lietuvos piliečių.
Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) narys Valentinas Mazuronis
Užs. Nr. 283212
Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) narys Valentinas Mazuronis
