Naujausios
Ar erkių bendrabutį pakeis botanikos sodas?
Minčių lietus barbeno trečiadienio pavakarę vykusioje diskusijoje apie Šiaulių miesto centrinio ir Didždvario (Zubovo) parkų viziją. Atkurtas senasis vaizdas ar naujas Europos miesto parko identitetas? Diskutuota, kur dėti „Velnio ratą“, ar kirsti medžius ir įleisti šviesą, ar svarbi miestiečių nostalgija dainų šventėms?
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Botanikos sodo atitikmuo
P. Višinskio bibliotekoje vykusioje diskusijoje įžanginį žodį tarė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyr. specialistė Dainora Dovidaitytė. Ji pristatė planuojamą įgyvendinti Šiaulių miesto integruotosios teritorijos programą „URBAN“, kuri 2014–2020 metais bus finansuojama Europos Sąjungos fondų.
Programos „URBAN“ lėšomis Savivaldybė, kaip vieną iš teritorijų, ketina tvarkyti centrinį ir Didždvario (Zubovo) parkus. D. Dovidaitytės duomenimis, tam planuota skirti apie 2,2 mln. litų, tačiau ši suma dar gali padidėti perskirsčius lėšas. Programą įgyvendinti reikėtų iki 2023 metų spalio.
Diskusijos dalyvių prašyta pasidalinti mintimis, vizijomis, kaip parkai galėtų atrodyti, kokių veiklų juose reikėtų. Pasidalinti patirtimi buvo kviesti ir Vilniaus Bernardinų sodo kūrėjai, tačiau jie atvykti negalėjo.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja, architektė Giedrė Mendoza Herrera sakė, jog diskusijose su kolegomis architektais jie kalbėjo apie Šiaulių centrinį parką kaip Bernardinų sodo atitikmenį.
„Istorinio parko vizija galėtų būti Didždvario (Zubovo) parke. Planuojame atkurti Kaštonų alėją kaip jungtį, senąjį istorinį traktą su parku. Taip būtų stiprinamas miesto istorinis identitetas“, – sakė G. Mendoza Herrera. Viena iš vizijų – centrinis parkas kaip Šiaulių universiteto Botanikos sodo atitikmuo, filialas.
„Reikia apsispręsti – ar elementariai atstatyti tai, kas buvo ir daugeliui kelia nostalgiją, ar ieškoti naujo Europos parko identiteto“, – pažymi architektė.
Parke – erkių bendrabutis
„Iki pramogų parko įkūrimo centriniame parke buvo tik erkių bendrabutis, žolė iki kaklo“, – sakė šiuo metu čia įkurto pramogų parko atstovas, UAB „Nuotykių parkas“ direktorius Aleksandras Bielyj. Jis parko ateitį mato kaip sveikatingumo ir poilsio vietą. Galėtų atsirasti vaikų žaidimų aikštelės, tinklinio aikštelės, lauko treniruokliai, reikėtų atgaivinti senąjį apžvalgos ratą.
„Kodėl nepadarius parke tiltelio ir nepavadinus jo „Jaunavedžių tiltu“. Ant jo jaunieji kabintų spyneles. Dabar Šiauliuose nėra tilto, per kurį būtų galima pernešti žmoną“, – svarstė A. Bielyj. Dar viena jo idėja – įrengti pažintinį, pramoginį taką su mįslėmis.
„Iš vyresnių žmonių esu daug kartų girdėjusi nostalgijos estradoje vykusioms dainų šventėms. Būdama vaikas pati esu vienoje jų dalyvavusi. Dabar matau, kad šis statinys visiškai nenaudingas – votis ant parko veido. Ar reikia laikyti estradą – nežinia“, – svarstė G. Mendoza Herrera. Šiuo metu estrada yra visiškai neeksploatuojama.
Šioje vietoje ekstremalaus sporto atstovai siūlė įrengti riedlenčių, riedučių parką. Jų manymu, tai taptų traukos centru, būtų galima organizuoti renginius, į kuriuos susirinktų daugybė žmonių.
Pasak ekstremalaus sporto atstovo, dabar ten važinėtis negalima, nes senas ir ištrupėjęs grindinys netinkamas, kelia pavojų. „Geriau prie Šiaulių dailės galerijos, ten ir panos mato“, – replikavo vaikinas.
Praretinti medžius, įvesti takų sistemą
Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė priminė, jog daugiau nei 13 ha plotą užimantis Šiaulių miesto centrinis parkas (teritorija tarp Žemaitės, Dobilo, Vaisių gatvių ir Aušros alėjos) pradėtas sodinti miestiečių apie 1950-uosius metus, šeštadieninių talkų metu. Jame taip pat esama keleto proginių ąžuolų, skirtų žymiems šiauliečiams.
„Kodėl neiname į parką? Pirma asociacija – jame tamsu“, – sakė A. Klimienė. Ji pakartojo dendrologų nuomonę, jog parkai yra kuriami šiai kartai, o ne galvojama, koks bus po 100 metų.
„Šis parkas nėra istorinis paveldas, todėl siūlyčiau jį daryti modernų, su visomis reikalingomis zonomis. Modernumas atsirastų išretinus lają, įvedus papildomą takų sistemą. Šviesiame parke natūraliai norisi sėdėti, kažką veikti“, – sakė A. Klimienė. Ji siūlė, palikus istoriškai ir botaniškai vertingus medžius, likusius praretinti, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas.
Botanikė atkreipė dėmesį, jog centrinį parką tarsi lydi stichiškumo karma. Istoriškai susiklostęs parko formavimas išlikęs iki šiol – jame veikla vyksta tik savanorystės ir talkų pagrindais.
XIX a. pradžioje suformuotame Didždvario (Zubovo) parke ji siūlė laikytis istoriškumo. Jame yra išlikę buvusių alėjų fragmentai.
„Medynų sudėtimi nei vienas, nei kitas parkas nėra labai vertingi. Centrinis parkas įvardintas kaip laisvas landšaftinis parkas, vadinasi, neprisirišame prie stilistikos, iš esmės galima daryti, ką nori“, – sakė A. Klimienė.
Kas eina į parką?
Administracijos direktoriaus pavaduotoja G. Mendoza Herrera atkreipė dėmesį, jog kyla problemų dėl parke stovinčių atrakcionų – jų sklypas nepriklauso Savivaldybei, todėl ji negali juo disponuoti. Ta pati problema – parko teritorijoje stūksantys apleisti pastatai, vadinamieji Gilo griuvėsiai. Dėl to į pokalbį bus kviečiami savininkai.
Diskusijos dalyviai svarstė, ką reikėtų daryti, jog parkas būtų saugesnis. Vienų siūlymu, problemą išspręstų apšvietimas, kiti svarstė apie parko aptvėrimą tvora ir rakinamus vartus. „Tai kur būtų raktai nuo vartų, pas merą?“ – ironiškai replikavo kiti.
Prie centrinio parko gyvenantis šiaulietis siūlė atsakyti į pagrindinį klausimą: kas eina į parką? Tada spręsti, kokios zonos ir veiklos jame turėtų būti.
„Kalbame apie nostalgiją, bet kas ji yra? Turime eiti apkabinti medį? Nereikia! Auga nauja karta. Tegul atsiranda nostalgija kažkam naujam“, – nuomonę išsakė šiaulietis.
Šiaulių miesto savivaldybė rugsėjį planuoja organizuoti diskusijas su visuomene ir dėl kitų programos „URBAN“ lėšomis planuojamų finansuoti teritorijų: Talkšos ežero pakrantės ir jos prieigų, Pėsčiųjų bulvaro (nuo Tilžės g. iki Draugystės pr.) ir amfiteatro, Kaštonų alėjos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ESTRADA: Neeksploatuojamoje estrados vietoje ekstremalaus sporto atstovai siūlė įrengti riedlenčių, riedučių parką.
ATRAKCIONAI: Sklypas, ant kurio Šiaulių miesto centriniame parke stovi nenaudojami, apleisti ir avarinės būklės atrakcionai, yra privatūs.
VIZIJA: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, architektė Giedrė Mendoza Herrera sakė, jog diskusijose su kolegomis jie svarstė apie Šiaulių centrinį parką kaip Vilniaus Bernardinų sodo atitikmenį.
MEDŽIAI: Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė sakė, jog šviesesnis, praretintas parkas trauktų žmones ateiti.
LŪKESČIAI: Svarstant Šiaulių miesto centrinio ir Didždvario (Zubovo) parkų viziją diskutuota, ar parkuose atstatyti tai, kas buvo, ar ieškoti naujo identiteto.
