Naujausios
Globos įstaigos netiki rožine svajone
„Emociškai supranti, jog vaikų namai turėtų būti naikinami, tačiau galvojant racionaliai suvoki, jog jie neišnyks“, – pripažįsta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė. Šios, kaip ir kitų 27 šalies vaikų globos įstaigų, laukia permainos – dėl institucinės globos pertvarkos iki 2020 metų žadama įstaigą reorganizuoti. Kur dings vaikai?
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
„Virš“ normatyvo
A. Kardašienės žodžiais, šiandien kūdikių namai perpildyti – ketvirtadienį atvažiavo 66 vaikas. Pagal normatyvus globos namuose negali būti daugiau nei 60 vaikų. Nors kūdikių namuose kol kas vaikų skaičius neapribotas, tačiau finansavimas iš valstybės skiriamas tik 60 vaikų.
„Likusieji „virš“ yra nuostolis įstaigai, galvos skausmas vadovybei, iš kur gauti papildomai pinigų, ką daryti. Jei kalbėtume ne apie pinigus, bet apie vaiką – kur jį padėti?“ – klausia direktorė.
Ji pažymi, kad beveik nė vienas jų globotinis neiškeliauja toliau į vaikų globos namus. Per 2015 metus į Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus atvyko 24 vaikai, 22 išvyko. Iš jų 6 įvaikinti, 9 pas savo biologinius tėvus, 6 atiduoti globėjams.
Pradžia – nuo paslaugų šeimai
A. Kardašienė nuogąstauja, jog dirbtinai liepus susimažinti vaikų skaičių, atsiras kitos problemos.
Ji pateikia aplankytos Gruzijos pavyzdį, kurioje buvo uždarinėjami vaikų namai. Tėvams liepta pasiimti savo vaikus, o tiems, kurie kategoriškai atsisakė tai padaryti, mokėtos didesnės išmokos.
„Nustebau, o kaip jiems sekasi gyventi? Sako: kol kas gerai, kadangi jie – biologiniai tėvai, kol nėra problemų, netikrinam. Oficialiai per dieną jie turi 1000 valkataujančių vaikų. Vaikai išmesti pas tėvus, nežiūrint į tai, kaip jie gyvena“, – sako A. Kardašienė.
Neoficialiuose susitikimuose jai teko bendrauti ne su vienu užsienio ekspertu, socialiniais darbuotojais, kurie prisipažino reformose pridarę daug klaidų: skubotai uždarė, bet kam atidavė vaikus globoti. Po kurio laiko tenka juos vėl susirinkti, atkurti globos namus.
„Kam daryti tą, ką jau praėjo kai kurios posovietinės šalys? Dabar daroma klaida nėra stalo kojos nupjovimas ar pastato sugriovimas – tai sprendžiami vaikų likimai. Tai, ką padarysi vaikystėje vaikui, jis savyje neš visą gyvenimą“, – pabrėžia įstaigos vadovė.
Jos teigimu, reformą reikėtų pradėti nuo socialinių paslaugų šeimai, tėvystės mokymų, globėjų paruošimo. Tada globos namai natūraliai sunyks patys savaime.
„Nesakau, kad globos namai yra gėris. Bet kur yra tie globėjai, šeimos, kurios norėtų pasiimti tuos neįgalius vaikus? Šiandien jų nėra, – konstatuoja A. Kardašienė. – Reikia drąsos pasakyti, kad vaikų namai nėra toks blogis, kurį reikia naikinti. Pasaulis dabar toks – jų reikia ir reikės ateityje, nes yra daug faktorių, kurių nepanaikins nei laikmetis, nei visuomenė.“
Trūksta tėvo modelio
Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ laikinoji direktorė Marytė Žalpienė sako, jog pertvarka galima, tačiau abejoja, ar visi vaikų namai bus uždaryti.
„Norėtųsi tikėti, kad šeimynose aktyviai dalyvautų ir tėtis, ko šiandien įstaigose labai trūksta. Reikėtų tėvo modelio. Dabar dėl mažo užmokesčio socialinių darbuotojų vyrų beveik nėra“, – sako M. Žalpienė.
Globos namų vadovė pripažįsta, jog nėra norinčiųjų priimti į šeimą vaikų, turinčių raidos problemų. Būna situacijų, kai pasiėmusi vaiką globoti šeima po kiek laiko jį grąžina. Pavyzdžiui, viena šeima paėmė vaikus iš globos įstaigos visai mažus, o po kelerių metų, augant, ėmė ryškėti raidos problemos. Pernai šeima vaikus grąžino atgal.
Per šiuos metus globos namuose „Šaltinis“ tik vienas vaikas išvažiavo pas močiutę, dar viena motina laukia atsakymo dėl sugrąžinamų motinystės teisių.
Šiuo metu įstaiga globoja 56 vaikus nuo 3 iki 21 metų. Planuojama, jog ateityje vaikų bus apie 40.
M. Žalpienės teigimu, vaikų skaičius per pastaruosius metus šiek tiek mažėja. Tai lemia pagerėjęs socialinis darbas su šeimomis seniūnijose – į globos įstaigą patenkama kraštutiniu atveju.
Vienus globos namus pakeis kiti
Šiauliuose pastatyta ir baigiama įrengti itin moderni vaikų globos įstaiga. Europos Sąjungos lėšomis pastatyti namai netrukus bus atidaryti – į juos persikels 56 Šiaulių vaikų globos namų auklėtiniai.
Kotedžo tipo pastatuose bus septyni atskiri blokai ir atskiri įėjimai, globotiniai bus apgyvendinti po aštuonis vadinamosiose šeimynose.
Dabar vaikų globos namai įsikūrę 1959 metais statytame pastate, buvusiame mokyklos internate. Bendras pastato plotas keturis kartus viršija optimalų socialinės globos įstaigos plotą, senas išplanavimas neatitinka dabartinių reikalavimų.
Šiaulių vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino žodžiais, pompastiškai uždarytuose Marijampolės „Putino“ vaikų globos namuose iš esmės nelabai kas pasikeitė – jie tiesiog persikėlė į kitas patalpas.
„Reformos tikslas geras, tačiau neįsivaizduoju, kad vaikų namai užsidarytų ar išnyktų. Visuomenė tam dar neparengta, žmonės neateina ir masiškai nesidomi, ar galėtų globoti ar įsivaikinti vaiką“, – sako R. Žąsinas.
Jis akcentuoja, kad šiandien jų vaikų namuose nėra nė vieno tikro našlaičio, neturinčio nė vieno tėvo. Visi vaikai paimti iš asocialių šeimų. Jie giminėje paprastai niekam nereikalingi.
R. Žąsino teigimu, labai išdykusių vaikų tėra tik 1-2 procentai, nors visuomenėje suformuota nuomonė, kad jie – visi tokie.
Kalbos skaudina vaikus
Ilgametis Kuršėnų vaikų globos namų direktorius Feliksas Rudzinskas sako, jog šūkiui „Uždaryti vaikų globos namus“ pritaria visų įstaigų vadovai, tačiau jis dviprasmiškas. Idėja, kad vaikai augtų šeimoje ar pas artimus žmones, nėra nauja.
„Mes dirbame su pasekme. Priežastis yra vis labiau į liūną klimpstanti ta visuomenės dalis, iš kur ateina vaikai. Kažkodėl nekalbama, ką reikia daryti, kad šitie žmonės praregėtų. Dabar tai yra Don Kichoto kova su vėjo malūnais. Galime pastatyti vaikams namelius, pavadinti kitu pavadinimu, bet tai bus tie patys vaikų namai. Atstoti to, ko nėra, pačių artimiausių žmonių, tėvų, mes negalime, nesvarbu, kur patalpinsime“, – įsitikinęs F. Rudzinskas.
Pasak jo, jau dešimtmetį daugelis vaikų globos įstaigų gyvena šeimos modeliu. Kuršėnų vaikų globos namuose vaikai turi virtuvėles, patys gaminasi valgyti, tvarkosi buitį, perka prekes parduotuvėje.
„Turime gyvūnų, žemės. Nesigėdiju pasakyti, kad vaikai padeda kasti bulves, dirba šiltnamyje, augina gėles, jie prižiūri žirgus, jodinėja“, – vardija direktorius.
Šiuo metu Kuršėnų vaikų globos namuose gyvena 56 vaikai. Direktoriaus manymu, sumažinti vaikų skaičių šiandien – nerealu. Pasak jo, iki 2020 metų bus ne įstaigų panaikinimas, bet vaikų išmėtymas.
Įstaigos vadovui apmaudu, jog dažnai viešojoje erdvėje skamba pareiškimai net iš aukščiausių vadovų, kad vaikų globos įstaigos luošina vaikus. Tai girdėdami skaudžiai išgyvena juose gyvenantys vaikai.
„Vaikai nėra aborigenai. Jie skaito, klausia mūsų, kur jie dabar atsidurs, sako nenorintys niekur pas svetimus žmones eiti“, – kalba F. Rudzinskas. Jo nuomone, dabar kalbama apie pastatus, pinigus, darbuotojus, tačiau per skubėjimą pamirštamas pagrindinis objektas, dėl ko reforma daroma.
INSTITUCINĘ GLOBĄ KEIS ŠEIMA
„Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimas kiekvienam vaikui, augančiam vaikų namuose, suteiks galimybę augti šeimoje arba šeimynoje, praplės bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų spektrą, pagerins jų kokybę“, – skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, tai nebus tiesiog globos įstaigų uždarymas, o institucinę globą laipsniškai pakeis paslaugos bendruomenėje, šeimynose, bus skatinama globa ir įvaikinimas.
Ministerija tikisi, kad iki 2020 m. globos įstaigose vaikų neliks – jie gyvens biologinėse ar globėjų šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Tikslui pasiekti papildomai planuojama skirti iki 50 mln. eurų.
Numatyta, jog reforma pirmiausia palies 27 globos įstaigas. Į šį sąrašą patenka ir Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai bei Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 95 vaikų globos namai, kuriuose gyvena apie 3,5 tūkst. vaikų. Visų globos namų išlaikymas valstybei kainuoja apie 40 mln. eurų per metus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASTATAS: Dabar Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai įsikūrę 1959 metais statytame pastate, buvusiame mokyklos internate.
VAIKAI: Šiaulių vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, globojamų vaikų skaičius nemažėja, o naujos patalpos neišsprendžia vietų trūkumo.
KAITA: Šiauliuose baigiami įrengti nauji vaikų globos namai.
TĖVAI: Šiaulių vaikų globos namų "Šaltinis" laikinoji direktorė Marytė Žalpienė šiandieninėse globos įstaigose pasigenda vyrų, galinčių parodyti tėvo modelį, – dėl mažo užmokesčio socialinių darbuotojų vyrų beveik nėra.
ŠEIMA: Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Audronės Kardašienės nuomone, reformą reikėtų pradėti nuo socialinių paslaugų šeimai, tėvystės mokymų, globėjų paruošimo – tuomet globos namai natūraliai sunyks patys savaime.
