Di­rek­to­riai, ne­te­kę mo­ky­to­jo dar­bo, pra­šys kom­pen­sa­ci­jų

Di­rek­to­riai, ne­te­kę mo­ky­to­jo dar­bo, pra­šys kom­pen­sa­ci­jų

Direktoriai, netekę mokytojo darbo, prašys kompensacijų

Šiauliuose kas trečios mokyklos direktorius papildomai dirba ir mokytojo darbą. Savivaldybėje sprendžiama nebepasirašyti su vadovais papildomos darbo sutarties, kad didėtų darbo krūviai mokytojams. Jeigu taip nutiktų, direktoriai prašys išmokėti išeitines kompensacijas.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Su mokytojais sutarties nepasirašo

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog yra gauti 25 vadovų prašymai dėl antraeilių pareigų.

Ne tik mokyklų direktoriai savo mokyklose dirbo ir mokytojais. Lopšelių-darželių direktorės dirbo auklėtojomis. Jos, vedėjos teigimu, yra apsisprendusios šias papildomas sutartis nutraukti.

Švietimo darbuotojų profsąjungos ne kartą piktinosi dėl tokio papildomo direktorių darbo, kai pedagogams trūksta darbo krūvių.

Pasikeitus Savivaldos įstatymui tiesiogiai išrinktas meras pasirašo darbo sutartis su įstaigų vadovais. Bet šiuo atveju papildoma darbo sutartis pasirašoma dėl mokytojo darbo.

V. Damskienės teigimu, meras Artūras Visockas manąs, jog šios papildomos sutarties neturi pasirašyti: „Nes tai sutartis su mokytoju.“

Jeigu šios papildomos sutartys, kurias anksčiau pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius, būtų nutrauktos, kai kurie vadovai prašo ir išeitinių kompensacijų.

„Pagal Darbo kodeksą išeitinės kompensacijos priklauso – kam už 4 mėnesius, kam už 6 mėnesius, – sakė vedėja. – Mokėtų mokyklos, įstaigos.“

Švietimo sistemoje pasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai mokyklų vadovai nuo šio rugsėjo nebeteko 5 kontaktinių valandų per savaitę vesti pamokoms. Bet finansiškai nenukentėjo, nes jiems paliktas tas pats vadovo atlyginimas.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savivaldybėms rekomendavo nesudaryti su vadovais ir papildomų darbo sutarčių antraeilėms pareigoms eiti. Pagal jas jie gali turėti iki 8 pamokų per savaitę.

Nuo vadovų atriektos pamokos padidintų darbo krūvius mokytojams ir atitinkamai atlyginimus.

Išimčių bus

V. Damskienė teigė, jog situacija dar nagrinėjama. Bet jau dabar aiškėja, kad be išimčių nebus apsieita.

Pavyzdžiui, Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius dėsto matematiką pagal tarptautinio bakalaureato programą. Nėra tokios kompetencijos ir kvalifikacijos mokytojo, kuris šiuo metu jį galėtų pakeisti.

Tokia pat dilema kyla ir dėl „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktoriaus, chorvedžio Remigijaus Adomaičio ar Dailės mokyklos direktorės Irenos Šliuželienės, vedančios keramikos pamokas.

Mero patarėja teisininkė Dovilė Žukauskienė „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog panašiais atvejais, svarstoma į vadovo darbo sutartį įrašyti papildomas sąlygas dėl pamokų vedimo.

„Mokyklų vadovai nuogąstauja, kad praras mokytojo kvalifikaciją, bet jiems nedraudžiama dirbti mokytojais, – pabrėžė teisininkė. – Mokytojais antreilėse pareigose jie gali dirbti ne savo mokyklose.“

Nėra vieningos nuomonės

Mokyklų vadovų asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Natalija Kaunickienė, „Salduvės“ progimnazijos direktorė, „Šiaulių kraštui“ asociacijos nuomonės negalėjo išsakyti. Jos žiniomis, iš per 30 mokyklų vadovų 12 direktorių veda ir pamokas.

„Bendros pozicijos nėra, – sakė N. Kaunickienė. – Pati manau, jog nėra jokios problemos. Tų penkių pamokų, kurios buvo įrašytos į etatą, atsisakiau dar prieš dvejus metus. Esu lituanistė, pamokas perskirčiau kitiems mokytojams.“

Jos nuomone, vesdamas pamokas vadovas tik blaškosi tarp savo pareigų ir mokytojo darbo.

„Direktoriai dabar yra prilyginti pedagoginiams darbuotojams ir neturėtų prarasti pedagoginio stažo, kaip toliau bus, nėra aišku, bet tai teisinės bazės reikalai“, – mano direktorė.

Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas tikina, jog pamokų problema jam pačiam neaktuali. Nuo šio rugsėjo jų atsisakęs.

Tačiau mano, kad naujovės mažina direktorių socialines garantijas.

„Jeigu nebeturime pamokų, tai prarandame mokytojo kompetenciją ir kvalifikaciją, – įsitikinęs V. Kantauskas. – Dėl to mažėja socialinės garantijos. Palikus direktoriaus darbą sunkiau bus įsidarbinti mokytoju, o yra projektas įvesti direktoriams penkerių metų kadencijas.“

„Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis taip pat mano, jog gresia mokytojo kompetencijos ir kvalifikacijos praradimas. Jo žodžiais, „ne išeitis direktoriams lakstyti per gatvę“ vesti pamokų kitose mokyklose. Mažai tikėtina, kad taip bus – „kas norės prarasti laiką“.

„Bet yra ir kitas dalykas – ši problema sprendžiama pavėluotai, – teigia gimnazijos vadovas, dėstantis ir fiziką. – Mokyklose pamokų tvarkaraščiai jau sudaryti, darbo krūviai paskirstyti.“

Jis pabrėžia, jog mokyklose situacija skirtinga. Vienose direktoriai, paimdami pamokas, nepagrįstai mažina mokytojų darbo krūvį, kitur yra atvirkščiai. Reikės ieškoti antraeilininkų.

„Iš Savivaldybės tikimės protingo teisingumo, – teigia V. Giedraitis. – Kiekvienos mokyklos situaciją reikia nagrinėti atskirai.“

Kad yra direktorių, prašančių kompensacijų, jo nuomone, nereikėtų stebėtis. Įstatymai visiems vienodai taikomi. Papildomos darbo sutartys buvo pasirašytos neterminuotos, jas nutraukiant reikia ir prieš atitinkamą terminą įspėti, ir išeitines kompensacijas mokėti.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

POZICIJA: Violeta Damskienė, Švietimo skyriaus vedėja teigia, jog su kiekvienu direktoriumi bus kalbamasi atskirai: „Nagrinėsime, ar tikrai nėra kam kitam vesti pamokų?“

NUOSTATA: „Salduvės“ progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė, Mokyklų vadovų asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, pati dar prieš dvejus metus atsisakė pamokų, pirmenybę teikdama vadovo darbui.