Naujausios
Nuotekos į Mūšą – pakeliui į Baltijos jūrą
Mūšos upė ties Pakruojo rajono Pamūšio kaimu teršiama nuotekomis iš gyventojų kiemų. Tokio signalo sulaukęs „Šiaulių kraštas“ išvyko į nurodytą vietą.
Akivaizdžių ekologinio nusikaltimo įrodymų tądien rasti nepavyko. Tačiau įrodymai prabilo kalbintų gyventojų lūpomis. Buvusį aplinkos ministrą, šiuo metu europarlamentarą Valentiną Mazuronį tai šokiravo.
Užterštas Mūšos vanduo teka į Lielupę, kurios viena atšaka įteka į Rygos įlanką (Baltijos jūrą).
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Skundas
Į „Šiaulių kraštą“ kreipęsis Pakruojo rajono gyventojas piktinosi Pamūšio kaimą į dvi dalis skiriančios Mūšos upės teršimu. Žmonės, ypač gyvenantys arčiausiai telkinio, esą nusitiesę buitinių nuotekų vamzdžius tiesiai į vandenį.
Kiti jų atsikrato prisijungę prie drenažo vamzdyno. Taip nukreipti teršalai bėgantys tiesiai į upę.
Pašnekovas žino, kad tokiu būdu savo ūkio nuotekų atsikrato ne vienas ir ne du kiemai, o ištisos gatvės.
Užteršta Mūša mažiau vėjuotomis dienomis, anot vyro, dvokia iš tolo, o vanduo kai kuriuose upės vingiuose praradęs spalvą, užsidengęs neaiškios spalvos ir turinio mase.
Vieša paslaptis
Mūšos pakrantės apaugusios aukšta, tankia žole ir krūmais. Tad vamzdžių, apie kuriuos kalbėjo sunerimęs pamūšiškis, rasti nesisekė.
Ant Mūšos kranto Pamūšio kaime gyvena buvusi Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė.
„Šiaulių krašto“ aplankyta eksmerė nė nemėgino neigti kalbų apie Mūšos teršimą, esą „vieša paslaptis, kad gyvenvietės taip kakoja“. Ir tai esą vyksta ne tik Pamūšyje.
A. Jasiūnienė prisiminė, kaip prieš kelerius metus kai kuriose Pamūšio kaimo vietose atkasus drenažo sistemas pasimatė ir nelegalūs vamzdžiai.
„Net neabejoju, kad tokiu būdu jungiasi didelė dalis žmonių“, – sakė A. Jasiūnienė. Ji sako pati ne vienerius metus naudojasi „Traideniu“ (specialiais buitinių nuotekų valymo įrenginiais), tad nesuka galvos, kaip atsikratyti nuotekų.
Tačiau „Traidenis“ įkandamas tikrai ne visiems – patogus, bet nepigus.
Kita išeitis – vadinamoji nuotekų duobė. Tačiau ir ją reikia ištuštinti, o tai kainuoja.
Belieka kaimo žmonėms, anot A. Jasiūnienės, ieškoti nelegalių, bet vis tik alternatyvų.
Ji prisimena vieną vasarą pati savo akimis mačiusi į Mūšą bėgančias nuotekas. Kaimynė merės pastabos tada išsigynė, esą teršalai – ne iš jos kiemo, ir nors tu ką.
Problema – valstybinė
„Ir nereikia kaltų ieškoti viename kaime – tai valstybinė problema. Ką kaimo žmogui daryti, jei centralizuotos sistemos nėra?“, – klausė eksmerė.
Jei aplinkos teršimas merei „vieša paslaptis“, kodėl vadovavimo laiku ji nedarė nieko, kad tai liautųsi?
„O ką aš galėjau padaryti per trejus metus?“, – teiravosi A. Jasiūnienė.
Ji teigė meravimo metu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir teikė siūlymus su nuotekomis patvirtinti analogišką programą, kaip tai buvo daroma su asbestu – sistemos įsirengimas kompensavimo principu.
„Buvau paskaičiavusi, kad įrengti centralizuotus kanalizavimo tinklus 300 gyventojų turinčiame Pamūšyje valstybei kainuotų apie 10 milijonų litų. Gyventojams dalinai kompensuojant, būtų pakakę ketvirčio milijono“, – sakė A. Jasiūnienė.
Tuometinės Pakruojo rajono vadovės siūlymas didesnio susidomėjimo esą nesulaukė – lėšos nuotekų sistemoms įrengti ir toliau buvo nukreipiamos į šalies miestus ir didesnes gyvenvietes.
Aplinkosaugininkas – ramutėlis
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vedėjo Gedimino Cinkučio žinia, apie teršiamą Mūšos upę ir kitus vandens telkinius nenustebino: taip, tai vyksta.
Pasak vedėjo, žmonės nuotekų atsikrato ir į griovį, ir į daržą, o, dar geriau, ir į kaimyno sklypą. Arba samdosi traktoriuką, kad jis išgabentų nežinia, kur – gal „patręštų“ laukus, gal išpiltų pamiškėje.
Tokia nelegali paslauga kone tris kartus pigesnė už legaliai nuotekų išgabenimo paslaugą teikiančių įmonių.
Aplinkosaugininko teigimu, per metus Pakruojo rajone įvykdoma apie tris ar keturis patikrinimus.
Pokalbio metu Pakruojo aplinkosaugininkų vadui net netopteli „Šiaulių krašto“ pasiteirauti, kas Pamūšyje teršia aplinką ir kuriame Mūšos upės krante yra nutiesti nuotekų vamzdžiai.
Buvęs aplinkos ministras šokiruotas
„Skandalas! Jei tai vyksta, jei upė teršiama ir tam neužkertamas kelias, dar blogiau, jei nereaguojama į gautą žinią, iš darbo reikia atleisti atsakingus aplinkosaugininkus“, – sakė griežtumu sprendimuose su aplinkos pažeidėjais pagarsėjęs buvęs aplinkos ministras, o dabar europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Eksministro teigimu, atsakingos tarnybos privalo bausti kiekvieną, kuris kenkia aplinkai. Tiesa viena – žmonės, nesant centralizuotų vandenvalos tinklų, privalo pasirūpinti individualiu saugiu nuotekų tvarkymu.
Namų darbus, anot V. Mazuronio, privalo atlikinėti ir savivaldybės, kurioms patikėta pateikti paraiškas į europinėmis lėšomis finansuojamus vandenvalos ir vandentvarkos projektus.
„Mano žiniomis, dabartiniame 2014-2020 metų finansiniame periode, tokios gyvenvietės, kaip 300 gyventojų turintis Pamūšis, turi vilties europinėmis lėšomis įsirengti centralizuotus tinklus“, – akcentavo europarlamentaras. – Kitas klausimas, ar Pakruojo rajono savivaldybė padarė namų darbus?“.
Teršėjams gresia baudos
ŠRAAD vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas informavo, kad už nuotekų išleidimą į drenažo sistemas gresia bauda nuo 115 iki 579 eurų.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas užtraukia baudą nuo 57 iki 289 eurų. Už pakartotinius pažeidimus bauda – iki beveik 1200 eurų.
Taip pat gali būti skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Lietuvoje pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programą vykdomas paviršinių vandens telkinių stebėjimas.
Daugiausia vandens kokybės problemų paviršiniuose vandens telkiniuose nustatyta Nevėžio, Šešupės, Mūšos, Lielupės mažųjų intakų pabaseiniuose, taip pat Lietuvos pajūrio upių pabaseinyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
UPĖ: Teigiama, kad per Pakruojo rajono Pamūšio kaimą tekanti Mūšos upė teršiama buitinėmis nuotekomis. Kaime tai – vieša paslaptis.
TERŠALAI: Vietiniai sako, kad srauni Mūša nuo teršalų išsivalo pati. Tačiau pernai atlikta vandens kokybės patikra parodė toli gražu ne blizgančius rodiklius: teršalų kiekis Mūšoje kelis kartus viršijo visas leistinas normas.
SKANDALAS: Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žinią apie galimai teršiamą upę sutiko kategoriškai: „Skandalas!“
Jono TAMULIO nuotr.
PROBLEMA: Buvusi Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė sakė savo akimis mačiusi, kaip nuotekos srovena į vandenį. Trejus metus Pakruojo rajonui vadovavusi merė sakė nieko negalėjusi padaryti: tai ne kaimo, o valstybinė problema.
