Ar esame kultūringi vairuotojai?

Ar esame kultūringi vairuotojai?

APKLAUSA

Ar esame kultūringi vairuotojai?

Leonidas, senjoras:

– Visko būna. Stengiuosi palengva važiuoti, praleidžiu pėsčiuosius. Vairuoju daugiau kaip 30 metų ir dar nė karto neteko padaryti avarijos. Jaunimas labai greitį mėgsta ir neatsakingai važinėja. Pagyvenę žmonės daugiau proto turi, atsargiau važiuoja.


Gintautas LUKOŠAITIS, skulptorius, Šiaulių miesto tarybos narys:

– Mes esame nervingi ir vairuojame nervingai, šaukiam vieni ant kitų. Nors situacija gal šiek tiek normalizuojasi, vairuotojai supranta, kad nenaudinga nervintis. Kita vertus, ne visada avarijos nutinka dėl vairavimo kultūros stokos. Įvairių situacijų būna.

Tokių įvykių, kai avarija ant ribos, man yra buvę daug, pavyzdžiui, kai priešpriešiais lenkdamas atlekia džipas ir tu traukiesi į kelkraštį, kad tik nesusidurtum. Po to visą dieną žegnojiesi, kad viskas baigėsi laimingai.

Buvau Brazilijoje ir man buvo keista, kaip 18 milijonų žmonių mieste nepamatysi sulamdytos mašinos. O važiuoja įdomiai, bet labai gerai vienas kitą jaučia. Mes nejaučiame.


Ligita, muzikė:

– Kaip pėsčioji galiu pasakyti, kad vairuotojai gana mandagūs ir praleidžia per perėjas, bet kai buvau neseniai gavusi vairuotojo pažymėjimą, tada būdavo visko. Ir pypsindavo iš galo, ir gestus rodydavo, jokios tolerancijos vairuotojai neturi pradedantiesiems.

Esu gyvenusi užsienyje, ten vairuotojai visada atidūs ir vieni kitiems, ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Nežinau, kodėl mūsų vairuotojai ne tokie.


Dana, kosmetologė:

– Būna, kad eini su vaikais, ir atrodo – ant galvos užvažiuos. Važiuojant automobiliu avaringų situacijų pasitaiko, bet ne tiek daug. Ramiau, atsargiau važiuoja mamos su vaikais.

Teko girdėti apie kraupią avariją, kai žuvo beveik visa šeima. Gal kaltas greitis? Mano vyras irgi dažnai skuba. Sakau, kad nelėktų, nes niekur nenuskubės, bet ne visada klauso.

Buvome Vokietijoje. Ten taip tvarkingai ir mandagiai visi vairuoja, kad net netikroviškai atrodo. Draugai, grįžę iš Anglijos, sako, kad nebemoka Lietuvoje važiuoti. Ne todėl, kad važiuojama kita kelio puse, – ten visi mandagūs, praleidžia, užleidžia vieni kitus. Jei kažkas ne taip, tuoj atsiprašinėja vieni kitų, šypsosi, dėkoja.

O pas mus tik šaukia. Vyrai labai prieš moteris nusistatę. Gal moterys neturi tokios greitos reakcijos, bet jos atsargesnės, kantresnės, o vyrams kantrybės trūksta.


Vytautas TAMOŠIŪNAS, inžinierius:

– Aš vairuoju 35 metus. Nepasakyčiau, kad esu švelnus, bet nesikeikiu, nerėkiu. Kartais mano kantrybė nervina pakeleivius, klausia, kodėl nesignalizuoju priekyje lėtai važiuojantiems. O gal žmogui kažkokia problema, gal sugedo, be to, aš niekur neskubu.

Esu patekęs į avariją. Ir vairavimo patirties nemažai turėjau, bet buvo slidus kelias, sumėtė mašiną, nuslydau į melioracijos griovį. Nesusižalojau, bet nuo to karto pašalus ar pasnigus visada vairuoju labai atsargiai. Kiekviena avaringa situacija kažko išmoko. Svarbiausia, kad jos baigiasi laimingai.

Dabar vairavimo kultūra gerėja. Man atrodo, kad tam įtakos turi užsienio patirtis. Lietuviai vis daugiau keliauja, mato, kaip mandagiai vairuotojai elgiasi kitose šalyse, ir grįžę į Lietuvą stengiasi taip pat elgtis. Kai esi paslaugus ir malonus su kitais, nuo to tik geriau visiems.

Kalbino Jurgita JUŠKEVIČIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS