Naujausios
TUŠČIAGALVIS ALIUS
- Jūsų galvoje nieko nėra, – pasakė mano bičiuliui Aliui rentgeno kabinete.
„Vadinasi, ji tuščia“, – pagalvojo Alius.
Nuo tada jis įsikalė į galvą, kad yra tuščiagalvis.
Netrukus jam ta mintis patiko. Važiuojant namo, žalios kalvelės ir žydinčios ievos lėtai slinko pro autobuso langus, o Aliaus galva buvo tuščia kaip valstybės biudžetas. Dabar jam nerūpėjo nei kažkokios valstybės, nei jo paties piniginė, jis nesuko galvos ir dėl jaunimo ydų ar Sirijos krizės.
Patogiai įsitaisęs prie lango, jis ramiai sekė judantį vaizdą ir nė kiek nesibaimino, kokia – sausa ar lietinga – bus kita vasara. Jau ir anksčiau buvo pastebėjęs, kad jam nelabai rūpi nei globalus atšilimas, nei amerikiečių kariniai laimėjimai kovoje už taiką bei demokratiją, nei gerbiamos Vyriausybės programa, nei Vatikano nutarimai apie pakeistą pragaro dydį. Užtat dabar suprato, kas ir kodėl.
Kaip ir buvo sutarę, grįžęs užsuko pas savo apylinkės daktarą.
Daktaras nuobodžiavo ir skaitė laikraštį.
- Ką tu manai apie prezidentės dekretą? – paklausė jis Aliaus.
- Nieko nemanau, – atsakė Alius tvirtai. – Mano galva tuščia.
- Kaip?.. – išsižiojo daktaras.
Alius paaiškino, ką jam nustatė rentgeno kabinete.
– Aliau, nesąmonė! – ėmė ginčyti daktaras. – Aš tave pasiunčiau, kad peršviestų galvą, ir jie nustatė, kad tavo galvoje nėra auglio! Tavo galva ne tuščia, ji daro mintis taip pat, kaip ir visų kitų!
- Tu sakai? – išsigando Alius.
Nuo tų žodžių staiga jam parūpo prezidentės dekretas, premjero kalba, kiaulių maras ir kainų indeksai Londono biržoje.
„Nu ne! – išėjęs į kiemą nusipurtė Alius. – Anie daktarai išmano geriau!“
Petras DARGIS
