Naujausios
Nevaikštančiam vyrui slauga... nereikalinga
Dviejų metrų iki tualeto mažyčiame vieno kambario bute be pagalbos nenueinantis, Alzhemerio ir kitų ligų puokštę turintis 79 metų kelmiškis Romualdas Pukas norėjo gauti slaugos pašalpą. Tačiau pasirodė, kad tokia pašalpa jam nepriklauso, nes dar neatlikta nė vieno organo transplantacija, nėra išplitęs vėžys, neturi rimtų psichikos sutrikimų.
Ligota R. Puko žmona, iš paskutinių jėgų slauganti vyrą, nepyktų, jeigu tokios griežtos taisyklės būtų taikomos visiems. Deja, kartais daug stipresni ir sveikesni gauna kompensaciją už slaugą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nepaeina net su lazda
Į redakciją kreipėsi „Šiaulių krašto“ skaitytoja Petronėlė Pukienė. Jau pusšimtį metų gyvena kartu su savo vyru Romualdu Puku. Vyras iki pensijos dirbo elektriku, mokėjo mokesčius.
Prieš trejetą metų atgulė ant lovos. Negalios priežastį ponia Petronėlė aiškina paprastai – nyksta smegenys ir raumenys. Vyras, net pasiremdamas lazda, negali pereiti per kambarį. Porą metrų iki tualeto jį turi nuvesti žmona.
„Neklauso ir rankos. Turiu pamaitinti. Sumuštinuką supjaustau smulkiais gabaliukais. Pagirdau arbata, – pasakoja P. Pukienė. Akimis menkai mato, sunkiai girdi. Butas penktame aukšte. Kai reikia pas gydytojus, turime prašyti, kad pora stiprių vyrų nuneštų žemyn.“
Iki šiol R. Pukas gaudavo apie 50 eurų priežiūros pašalpą.
Pablogėjus sveikatai, neįgalus vyras kreipėsi dėl slaugos pašalpos. Todėl sveikata buvo naujai tikrinama ir pervertinama. Žmona pati organizavo jo vežiojimą pas gydytojus.
Patikrinus sveikatą, gydytoja reabilitologė užpildė lentelę apie sveikatos rodiklius. Ta lentelė nulemia, ar bus skirta slaugos pašalpa.
Pagal reabilitologės užpildytą lentelę R. Pukui būtų priklausiusi slaugos pašalpa.
Tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių teritorinio padalinio specialistės gydytojos vertinimu nepatikėjo ir pačios atvažiavo į kelmiškio namus patikrinti, ar ligonis tikrai vertas kompensacijos už slaugą.
Gerai sėdi
P. Pukienė tvirtino savo vyrą lovoje kartais pasodinanti. Aprengia, kad nesušaltų. Juk turi bent kiek pakeisti kūno padėtį.
Šitaip sėdintį ant lovos ligonį ir aptiko patikrinti atvažiavusios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistės.
Pasak P. Pukienės, dvi moterys pasakė, jog vyras gerai sėdi, šiek tiek palankstė jo pirštus ir išvažiavo, pabuvusios keletą minučių. Po to R. Pukas gavo raštą, kad jam bus skirta tik priežiūros pašalpa, kuri yra kelis kartus mažesnė už slaugos pašalpą.
„Šeimos gydytoja iš naujo turėjo užpildyti lentelę, – pasakojo P. Pukienė. – Esą per gerai surašyta. – Užkliuvo, kad vyras aprengtas marškiniais ir sėdi. Bet nuogo juk nepasodinsi. Žmogus sušals. O aprengiau jį aš. Pats jau nebepajėgtų.“
Redakcijos žiniomis, prieš tai lentelę pildžiusi ir pažymas apie ligonio sveikatą pridėjusi gydytoja reabilitologė iš naujo pildyti lentelę atsisakė. Su pačia gydytoja reabilitologe pakalbėti nepavyko, nes ji šiuo metu laikinai nedirba.
Medikai tvirtina, jog slaugos poreikis nustatomas tik labai sunkiems ligoniams. Remiantis 2005 metų sveikatos ministro R. Turčinsko įsakymu, slauga priklauso tuo atveju, kai yra išplitęs vėžys, kai žmogus turi rimtų psichikos problemų, kai yra transplantuotas koks nors organas.
Pukai gyvena mažyčiame vieno kambario bute. Per abu gauna 400 eurų pensijos.
„Per žiemą, kol šildymo sezonas, aš pati neisiu pas gydytoją, nes neturėsiu už ką pirkti vaistų, – skundėsi moteris. – Vyras gyvas tik vaistais. Reikia pirkti sauskelnių ir kitų higienos priemonių. Dažnai prireikia pagalbos jį slaugant ir vežant pas gydytojus. Viena pati jau nebepajėgiu. Turiu ne vieną ligą. Cukraligė, didelis kraujo spaudimas, nesveika širdis, dar prisidėjo podagra. Tik tiek, kad dar savo kojomis vaikštau.“
Dangstomasi konfidencialumu
„Šiaulių kraštas“ pabandė susisiekti su Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniu padaliniu ir išklausyti tų specialisčių, kurios buvo atvykusios į Pukų namus, nuomonės.
Tačiau telefonu atsiliepęs specialistas tvirtino, jog padalinio vadovo nėra, be to, tarnyba komentuoti situacijos negali, nes su žmogaus sveikata susijusi informacija – konfidenciali.
Redakcija kreipėsi į Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos atstovę spaudai. Pavyko pakalbėti ir su tarnybos direktoriumi Manfredu Žymantu.
Jis tvirtino paprašęs detalesnės minimo ligonio sveikatos peržiūros. Bet galį būti ir taip, kad gydytojai suteikė ligoniui nepagrįstų lūkesčių.
Tarnybos atstovė spaudai Nomeda Pikelytė prieš komentuodama paprašė raštiško suinteresuotų asmenų sutikimo. Redakcija nusiuntė jo žmonos P. Pukienės sutikimą.
Atstovė spaudai atsiuntė redakcijai tokį atsakymą:
„Jūsų minimas asmuo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) pirmą kartą kreipėsi 2013 metais. Tuomet jam dvejų metų laikotarpiui buvo nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikiai.
2015 metais Romualdas Pukas į NDNT su naujai gydančio gydytojo parengtu siuntimu kreipėsi pakartotinai. Įvertinus pateiktus medicininius duomenis, jam pakartotinai nustatyti tie patys specialieji poreikiai – nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos.
Jeigu pageidaujate konkretesnės informacijos apie R. Puko sveikatos sutrikimus ir komentaro apie jam nustatytą negalią, turėtumėte pateikti jo sutikimą NDNT suteikti Jums tokią informaciją (duomenys apie asmens sveikatą yra ypatingi asmens duomenys, juos teikti tretiesiems asmenims be asmens sutikimo draudžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas).“
Kadangi redakcija nesirengia viešai aptarinėti žmogaus negalios, R. Puko sutikimo į tarnybą nesiuntė. Žodinį sutikimą neįgalus žmogus davė kalbėdamas su žurnaliste ir fotografuodamasis laikraščiui.
Jeigu tarnybos direktorius tesės savo pažadą ir dar kartą peržiūrės R. Puko ligos istoriją, šeima tvirtino būsianti dėkinga, jeigu ne – viliasi iš bado nenumirsią.
„Mano mama išaugino daug vaikų ir iš nieko niekuomet neprašė pašalpų. Tačiau pašalpų tuomet niekam nemokėdavo. Dabar skaudu, kai neįgalumo ar slaugos pašalpas kartais gauna sveikesni, o tiems, kuriems ji tikrai reikalinga, neskiriama“, – sakė P. Pukienė.
Autorės nuotr.
NEVILTIS: Petronėlė Pukienė nuolat slaugo neįgalų, be pagalbos dviejų metrų iki tualeto nenueinantį savo vyrą, moka už pagalbą, kai reikia jį nunešti iš penkto aukšto. Tačiau slaugos pašalpa jam, pasirodo, nepriklauso.
