Naujausios
REPORTAŽAI IŠ SICILIJOS (1)
Pabėgėlių likimai: nuo izoliacijos iki mafijos
Beveik 9 procentai Italijos gyventojų yra migrantai. Italai yra sukūrę jų priėmimo, pagalbos sistemą. Palyginti su tuo, lietuvių diskusijos apie dabartinę migracijos krizę atrodo lyg valgymas pro stiklą – su tuo susijusių problemų mes beveik neturėjome. „Šiaulių kraštas“ pradeda publikacijų ciklą iš Italijos Sicilijos regiono, kuriame pabėgėlių likimai gerai žinomi.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Emigracija – po skyrybų
Nedidelis, apie 7 tūkstančius gyventojų turintis Italijos, Sicilijos regiono, Katanijos provincijos miestelis Nicolosi, įsikūręs šalia Etnos ugnikalnio. Fontanas miesto centre, priešais bažnyčią, airišką alubarį ir kavinaitę „La Dolce Vita“ (it. saldus gyvenimas) – pagrindinė vietinių susirinkimų vieta.
Ant suoliuko prie fontano prisėda ir tunisietis Anis, prieš ketverius metus atvykęs į Italiją iš Tuniso. Pirmiausia atskridęs pas Romoje įsikūrusius giminaičius, vėliau atvyko į Siciliją, nes čia turėjo draugų, pragyvenimas pigesnis. Gavęs darbo leidimą vyras valė namus, pardavinėjo prekes turguje. Dabar dirba tik savaitgaliais restorano virtuvėje, sezoninio darbo gauna vasarą. Svarsto, gal teks grįžti atgal į savo šalį.
„Ką reiškia tatuiruotė ant rankos?“ – užklausiu. Anis paaiškina, jog tai – ankstesnės mylimosios vardas. Su ja 32-ejų vyras draugavo apie dešimt metų, ruošėsi tuoktis, tačiau santuokai prieštaravo merginos tėvai. „Netikau, nes buvau per daug neturtingas. Po skyrybų nutariau emigruoti“, – paaiškina.
Kiekvienas migrantas turi savo istoriją. Kiek ji reali ar pagražinta, nuspręsti sudėtinga.
Dingę nepilnamečiai niekam nerūpi
Netoliese prie fontano su draugais sėdintis septyniolikmetis iš Dramblio Kaulo Kranto tikina, kad atvyko į Italiją, nes jo šalyje nėra spaudos laisvės ir pažeidinėjamos moterų teisės... Čia jis vienas, be šeimos. Vaikinas daugiau nei pusmetį gyvena netoli Nicolosi miestelio esančiame nepilnamečių centre „Le Madoninna“. Ką darys, kai sulauks pilnametystės, – nežino.
Bandėme pakliūti į šį centrą. Kadangi kelias dienas iš eilės nepavyko prisiskambinti, ėjome „va bank“. Neįprasta, bet kai kurie kaimelyje kelio paklausti vietiniai gyventojai nė nežinojo, kur toks centras yra.
Iš išorės moderniai atrodantis pastatas tądien atrodė tuščias. Pasitiko tik būrys lojančių šunų už tvoros ir po kiek laiko pasirodęs sargas. Nesileido į kalbas pakviesti ką nors iš vadovų. Nukirto, kad nekalba angliškai ir itališkai.
Nevyriausybinėje organizacijoje „Arci Catania“ savanoriaujanti, su imigrantais dirbanti Margherita Carcione pasakoja, jog be tėvų atvykusiems nepilnamečiams pabėgėlio statuso suteikimo procedūra greitesnė, bet jie taip pat turi laukti. Jiems suteikiama vieta, kur apsistoti, tačiau ne visiems jų pakanka.
M. Carcione atkreipia dėmesį į dingusių nepilnamečių problemą. Per 2014 metus apie 8 tūkstančiai nepilnamečių pabėgo iš sistemos, nežinoma, kur jie yra.
„Spėjama, jog dalis paauglių randa būdų nukeliauti į kitas Europos šalis. Jaunesniųjų vaikų, kuriems 13–14 metų, likimų mes nežinome – jie tiesiog dingę. Tai rodo rasizmą mūsų visuomenėje – jei dingsta vienas italų vaikas, apie jį kalba visi žurnalistai, apie dingusius nepilnamečius imigantus niekas nenori kalbėti“, – apgailestauja M. Carcione.
Statuso laukia metus
Italijai priklausanti Lampedusos sala – tiltas tarp Europos ir Šiaurės Afrikos. Migrantams atsidūrus šioje saloje ar Sicilijoje, tranzito kelyje, prasideda registracijos procesas.
Pagal Europos Komisijos prieglobsčio prašytojų sistemą paimti pirštų atspaudai dažniausiai reiškia, kad turi pasilikti toje šalyje, kurioje jie paimti. Pabėgėlio statusas suteikiamas tiems migrantams, kurie įrodo persekiojimą, riziką gyvybei savo šalyje.
Kol imigracijos pareigūnai nagrinėja prieglobsčio prašytojo bylą, žmonės laikinai apgyvendinami pirmojo lygio centruose. Vėliau, ilgesniam laikui, perkeliami į centrą CARA (Centro di Accoglienza per Richiedenti Asilo).
Nors oficialiai teigiama, kad šiame centre galima gyventi iki pusmečio, realiai migrantai pasilieka ir atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo laukia metus ar dar ilgiau.
CARA tipo centrų Italijoje yra devyni. Būtent Sicilijoje, greta Mineo miestelio, nuo 2008 metų veikiantis CARA di Mineo – didžiausias centras migrantams Europoje, sulaukiantis ir bene daugiausiai kritikos.
Oficialiai centre yra apie 2000 vietų, tačiau suaktyvėjus migrantų srautams žmonių buvo padaugėję dvigubai – apie 4000. Dėl spaudoje nuolat keliamų problemų situacija normalizavosi, žmonių skaičius pastaruoju metu vėl siekia apie 2000. Įstaigoje dirba 309 darbuotojai.
Izoliuotas pabėgėlių centras
Atskirą miestą primenantis centras įkurtas buvusiame kariuomenės pastate, kuris anksčiau buvo skirtas Amerikos kareiviams. Tiksliau – itin nuošaliai, jį supa tik laukai ir dulkės. Vietiniai net vadina jį „katedra dykumoje“.
Nors techniškai pabėgėliai gali iš centro išeiti kada nori, tačiau pasiekti civilizaciją pėsčiomis toli. Izoliuoti, perpildytame centre mėnesių mėnesiais laukdami atsakymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo, beveik neturintys ką veikti žmonės ima jausti frustraciją ir susierzinimą. Tai lemia imigrantų išnaudojimą, prekybos žmonėmis atvejus, nelegalų verslą.
Žurnalistams patekti į centrą nelengva – reikia prašyti Vidaus reikalų ministerijos leidimo, daugelį savaičių laukti atsakymo. Vietinių žurnalistų teigimu, net patekus ten parodomas tik paradinis veidas.
Regioninio interneto portalo „Meridionews“ vicedirektorius, žurnalistas Salvo Catalano centre lankėsi du kartus. Pasak jo, norint sužinoti, kas iš tiesų dedasi CARA viduje, reikia atsikratyti oficialiai lydinčių žmonių. Tai padaryti nelengva, nes jie seka paskui viso vizito centre metu.
Italų žurnalistui pavyko pavaikštinėti savarankiškai, nes apsimetė, kad nori išeiti – kadangi CARA kaip didelis miestelis, apsauga jo tiesiog nepastebėjo.
S. Catalano pasakoja, jog viduje nutiesti keliai, stovi nedideli nameliai, kuriuose gyvena po 6 ir daugiau žmonių. Migrantų centre veikia oficiali parduotuvė, valgykla. Norintieji ten apsipirkti ir pavalgyti laukia ilgose eilėse po kelias valandas.
Už kiekvieną imigrantą organizacija gauna 35 eurus per dieną, tačiau pinigai atitenka institucijai – imigrantai gauna 2,5 euro kišenpinigių. Centre išduodami talonėliai, už kuriuos gali pirkti oficialioje parduotuvėje.
Už gautus talonus žmonės dažniausiai perka cigaretes, kurias vėliau parduoda mieste už mažesnę kainą, kad gautus pinigus galėtų išleisti savo reikmėms.
Šalia to centro veikia pačių migrantų organizuojamas nelegalus juodasis turgus, kuriame jie perparduoda daiktus kitiems centro gyventojams.
Pasak S. Catalano, teigiamas dalykas CARA centre – bandydami prasimanyti veiklos centro gyventojai įkūrė futbolo komandą, ji dalyvauja regioniniame Sicilijos čempionate.
Centrą apraizgiusi mafija
„CARA di Mineo turi oficialius vartus, saugomus policijos, tačiau egzistuoja ir nelegalūs vartai – skylė tvoroje. Pro ją gali įeiti bet kas, ne vien prieglobsčio prašytojai ar centro svečiai, todėl reali lankytojų kontrolė neegzistuoja. Miestelyje veikia saviti įstatymai ir lyderiai, todėl centras – tarsi atskira respublika“, – pažymi S. Catalano.
Jo žiniomis, dėl smurto prieš moteris CARA centre pradėti keli policijos ikiteisminiai tyrimai. Tirtos bylos dėl kambariuose kalintų moterų, kurios buvo daug kartų mušamos, prievartaujamos. Centro viduje klesti prostitucija, gyventojai kartais smurtauja tarpusavyje.
Tiriami tarptautinės prekybos žmonėmis atvejai, kai CARA naudojamas kaip žmonių šaltinis. Tai organizuoja ne vien patys imigrantai, bet ir įvairios nusikalstamos struktūros.
Žurnalistas pažymi, jog pernai atskleisti Romoje veikiančio mafijos tinklo „Mafia Capitale“ ryšiai su pabėgėlių stovyklomis. Viena jų – CARA di Mineo.
Nusikaltėliai, dirbdami su už pabėgėlių priėmimą atsakingomis organizacijomis, pasisavindavo imigrantams išlaikyti skirtus pinigus, įsitraukė į prekybos imigrantais tinklą. Nusikalstamai sistemai klestėti padėjo korumpuoti politikai.
Simonos SIMONAVIČĖS nuotr.
NEPILNAMEČIAI: Netoli Nicolosi miestelio esantis nepilnamečių centras „Le Madoninna“ buvo uždarytas – pasitiko tik pikti šunys ir sargas.
VAIKAI: Nevyriausybinėje organizacijoje „Arci Catania“ savanoriaujanti, su imigrantais dirbanti Margherita Carcione apgailestauja, jog mažai kam rūpi dingę nepilnamečiai imigrantai – per 2014 metus apie 8 tūkstančiai nepilnamečių dingo.
DARBAS: Italijoje apsigyvenę imigrantai iš kitų šalių dažniausiai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, prekiauja turguose įvairiais prabangesnių prekės ženklų padirbiniais.
