Naujausios
Jauniems bedarbiams reikia stipresnės pagalbos rankos
Šiaulių apskrityje kas šeštas bedarbis – jaunas. Darbdaviai iš jaunų asmenų labiausiai pasigenda motyvacijos. Darbo birža bando situaciją keisti – siūlo jaunimui teorinius ir praktinius užsiėmimus, bet tai padeda ne visiems.
Mindaugas DRĄSUTIS
mindaugas@skrastas.lt
Projektai – dar ne darbas
Jauniems asmenims iki 29-erių metų darbo rinkos paslaugos teikiamos Jaunimo darbo centruose (JDC). Šiaulių apskrityje veikia trys Jaunimo darbo centrai: Šiauliuose, Naujoje Akmenėje ir Joniškyje. Lapkričio 3 dieną atsidarys naujas darbo centras Kelmėje.
Įgyvendinami projektai jaunimo socialiniams ir savarankiškumo įgūdžiams ugdyti, bet ne visiems jie atrodo prasmingi. „Tai nepadės susirasti darbo, bet gal praplės akiratį“, – sakė Jaunimo darbo centre pakalbinti jaunuoliai. Jie pasakojo mokęsi kepti duoną, dalyvavę protų kovose.
„Tikiuosi būti kirpėja ir pradėti savo verslą, bet pagal šią specialybę nieko nesužinojau“, – sakė vieno projekto dalyvė. Kiti darbo ieškantys jaunuoliai sakė, kad turi bent galimybę praplėsti pažinčių ratą ir praleisti laisvalaikį. Tai esą geriau, „nei sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių“.
Galimybių yra
Šiaulių JDC vedėjos Jolantos Bagdonavičienės teigimu, darbo ieškantis jaunimas dažniausiai nežino, ko nori. Kai kurie pervertina ar nuvertina savo galimybes.
„Jaunimas turi daug galimybių, bet nežino, kaip jomis pasinaudoti. Darbo centrai jaunimui yra naudingi. Kai kurie darbą susiranda net neišklausę visų kursų. Ateina žmonių su konkrečiu tikslu. Jeigu galime, jiems padedame. Kitus nukreipiame į įstaigas, kur jiems gali būti suteikta platesnė informacija“, – sakė Šiaulių JDC vedėja.
Pasak J. Bagdonavičienės, geriau sekasi tiems, kurie jau turi profesiją ir išsilavinimą: „Kasmet įsidarbina vis daugiau jaunų žmonių. Kai kurie supranta, kad su turimu išsilavinimu darbo neras, todėl net ir turintys vaikų grįžta į mokyklas. Kiti galvoja apie persikvalifikavimą.“
Vedėja mano, kad jaunimas motyvacijos poreikį praranda neatsitiktinai.
„Dažnai būna taip, kad šeimos gyvena iš bedarbių pašalpų. Joms nėra paranku, kad vaikas uždirbtų pinigų, nes sumažėtų socialinė parama. Taip šeimose atsiranda nenoras dirbti: kam dirbti už minimalų atlyginimą, jeigu sėdint namie galima gauti tiek pat“, – sakė J. Bagdonavičienė.
Jaunų bedarbių mažėjo
2015 metais per devynis mėnesius Darbo biržoje buvo įregistruoti 6302 jauni bedarbiai. Iš jų darbą susirado 4518 jaunuolių.
Spalio 1 dieną Šiaulių apskrities Darbo biržoje buvo registruoti 2377 jauni bedarbiai. Iki 29-erių metų – 17,3 proc., o iki 25-erių – 9,2 proc. visų registruotų bedarbių.
37 proc. jaunų bedarbių iki 29-erių metų neturėjo profesinės kvalifikacijos. Dar 16 proc. sudarė absolventai.
Pagal specialistų paklausą labiausiai ieškoma pardavimo vadybininkų, administratorių, buhalterių, logistikos specialistų, bendrųjų statybos darbų vadovų, bendrosios praktikos slaugytojų, lopšelio-darželio auklėtojų, konstruktorių, socialinio darbuotojo padėjėjų ir programuotojų.
Kvalifikuotų darbininkų sektoriuje didžiausia pardavėjų, virėjų, traktorininkų, apdailininkų, siuvėjų, padavėjų, automobilių šaltkalvių, vairuotojų ekspeditorių, plataus profilio statybininkų ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų paklausa.
Darbdaviai iš jaunimo labiausiai reikalauja savarankiškumo, punktualumo, iniciatyvumo, atsakingumo, komunikabilumo, gebėjimo priimti sprendimus, darbštumo, kūrybingumo, gebėjimo dirbti komandoje, planuoti, analizuoti, organizuoti.
Baldžiams, kasininkams, pardavėjams, sandėlininkams siūloma nuo 325 eurų per mėnesį. Didesnių atlyginimų gali tikėtis konditeriai (nuo 370 iki 550), pastatų apšiltintojai (nuo 500 iki 800) ir projektų vadovai-vadybininkai (nuo 450 iki 1200 eurų).
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GALIMYBĖS: Šiaulių apskrities Jaunimo Darbo Centro vedėja Jolanta Bagdonavičienė mano, kad jaunimas nesugeba pasinaudoti galimybėmis.
