Naujausios
Ar Šiaulių meras yra žalias?
Vladas Vertelis
žurnalistas
Gal Šiauliai – per sunki našta merui Artūrui Visockui?
Kol kas nepartinis meras susitvarko. Kitoks ir žalias (suprask, be valdymo patirties) A.Visockas sustygavo koaliciją iš dešiniųjų partijų ir savo visuomenininkų, bet be daugiausiai balsų per rinkimus gavusių socialdemokratų.
Būtent toje koalicijos dėlionėje meras pasirodė ne kaip politikos naujokas, o kaip patyręs ringo kovotojas, gabus manipuliuotojas.
Žinant, kad be manipuliacijos viešąja nuomone ir politiniais partneriais joks ryškesnis veiksmas šioje gyvenimo scenoje neįmanomas, tai pastarasis mero, kaip politiko, bruožas yra daugiau teigiamas nei neigiamas.
Šiaulių socialdemokratus – didžiausią miesto politinę organizaciją – A. Visockas iki šiol vynioja kaip šiltą vilną. Turbūt vynios ir ateity, nes socdemai, susiskaldę ir pasiklydę tarp vertybių bei tarp dviejų Seimo narių, yra puiki terpė politinei intrigai ar jos imitacijai.
Ką reiškia gatvėje iškeltas plakatas, kuriame šalia Šiaulių mero žygiuoja premjeras? (Kodėl ne koalicijos partnerių konservatorių, liberalų ar „valstiečių“ vadai?)
Akivaizdu – puikus ir dvigubas politinės manipuliacijos pavyzdys. Visuomenei suponuojama nuomonė, kad meras Šiaulius tvarko ne tik su oficialios koalicijos partneriais, bet, svarbiausia, turi premjero palaikymą. O ir Algirdui Butkevičiui – socialdemokratų lyderiui – gera proga pareikšti, kad jo partija – viena iš miestą valdančiųjų politinių organizacijų. (Kai Šiaulių socialdemokratai ginčijasi dėl vištos ir kiaušinio, žodį taria premjeras.)
Neabejotina, kad Šiaulių merui būtina A. Butkevičiaus parama, nes labai tikėtina, jog ir po kitų Seimo rinkimų socialdemokratai turi daugiausia šansų formuoti valdžios daugumą. Todėl reikia išskirti ir A. Visocko toliaregiškumą, papildantį jo teigiamybių taupyklę.
Dar A.Visockas apgina ir savo išliaupsintą (neša miestui milijonus) jaunąjį vicemerą Domą Griškevičių, kuris vienintelis iš Šiaulių socialdemokratų ir prieš partijos skyriaus valią dalyvauja oficialioje koalicijoje. Tačiau ir D. Griškevičius tampa manipuliacijos įrankiu, kurio, pasikeitus aplinkybėms, gali ir nebeprireikti.
Manipuliuodamas Šiaulių ir Vilniaus socialdemokratais meras praktiškai eliminuoja ir Savivaldybės tarybos opoziciją, nes socialdemokratai, bevaikščiodami tarp dviejų šieno kupetų, dar labiau skyla, praranda įtaką ir balsą, o Valerijaus Simulik visuomenininkai neišsprendžia savo grupės tapatybės problemų, todėl pakimba tarp dangaus ir žemės.
Karšdamas šiauliečių socdemų kailį bei šokdamas viliotinį prieš A. Butkevičių
A. Visockas už trumpo pavadėlio laiko ir palaimintus koalicijos partnerius: konservatorius, liberalus ir du nepartinius „valstiečius“ – kuriems jau turi būti aišku, kad ir be jų Šiauliuose bus saulėta.
Veikdamas kaip protingas ir patyręs politikas A. Visockas, padedant naujosios kartos berečių būriui, užvaldo Šiaulių politinę erdvę, o lygiaverčio oponento net horizonte dar nėra.
Logiška, nes A. Visockas į mero kėdę nukrito ne iš mėnulio pilnaties, o patyrusioms ir gerokai persirpusioms partijoms sudarius palankiausias sąlygas jo šuoliui. Nors buvęs meras socialdemokratas Justinas Sartauskas yra matematikas ir neblogas šachmatininkas, bet jis su savo gausiausia ir tuo metu įtakingiausia partija sugebėjo pralaimėti nesunkiai laimėtiną partiją.
Patyręs orientacininkas A. Visockas ir jo visuomenininkai aplinkoje orientavosi geriau.
Gerai orientuojasi ir dabar. Stipriausios kortos – Šiaulių mero rankose, todėl visos sėkmės yra ir bus tik jo nuopelnas, o dėl pralaimėjimų kalti paraštėse palikti koalicijos partneriai arba suskaldyti socialdemokratai.
Šiuo aspektu A. Visockas niekuo nesiskiria nuo kitų ryškesnes pozicijas užėmusių žinomų politikos veikėjų.
A. Visockas per rinkimus įtikinėjo visuomenę esąs kitoks ir žalias, tačiau aiškėja: nei kitoks, nei žalias, o toks pat, tačiau daug gabesnis politikos manipuliatorius. Jūra jam dar iki kelių.
