Naujausios
Šiaulių ateitis – senelių namai?
Pernai iš Šiaulių miesto išvažiavo daugiau nei keturi tūkstančiai gyventojų. Kelerius metus mažėjusi emigracija vėl pradėjo didėti. Išvažiavusieji nurodo pagrindinę priežastį – menkas darbo užmokestis. Miestas atsiduria užburtame rate: jaunimas išvažiuoja, verslas nesikuria, ekonomika nekyla, todėl šiauliečiai namo nesugrįžta. Ekonomistai sako: Šiauliai tampa patraukliu miestu pensininkams.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Daugėja išvykstančių šiauliečių
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010–2013 metais tirpęs Šiaulius paliekančių gyventojų skaičius vėl ėmė kilti. 2010 metais išvyko 6597, 2013 metais – 3740, o 2014-aisiais šoktelėjo iki 4068.
Pagausėjo šiauliečių, išvažiuojančių gyventi į kitas savivaldybes: pernai tokių buvo 2104. Išvykstančių į užsienį skaičius – beveik nepasikeitė – 2013 metais išvyko 1968, 2014 – 1964.
Atvykusių į Šiaulių savivaldybę skaičius (pernai – 3228) nekompensuoja netekčių.
Nuo 2010-ųjų iki 2015 metų pradžios Šiaulių gyventojų skaičius sumažėjo beveik dešimčia tūkstančių. Oficialiai skaičiuojama, kad gyvena 104 569 žmonės.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nuo metų pradžios iki spalio 1 dienos iš Šiaulių į užsienį jau išvažiavo 1692 gyventojai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo emigracijos 2014 metais Šiaulių apskrityje labiausiai nukentėjo Šiaulių savivaldybė. Antra – Kelmės rajono savivaldybė. Kitur emigruojančiųjų mažėjo. Daugiausiai žmonių „išsaugojo“ Radviliškio rajonas.
Iš viso Šiaulių apskritį pernai paliko 11 744 gyventojų.
Lietuvos mastu emigracija mažėja. 2014 metais išvyko dviem tūkstančiais mažiau žmonių – 36 621, atvyko – 24 294 gyventojai.
Pasigedo perspektyvos
Orinta Miežytė į Airiją patraukė prieš pusantrų metų. Išviliojo meilė, norėjosi pakeliauti, pažinti naujų kultūrų, išmokti kalbos.
Be to, Šiauliuose mergina pasigedo darbo perspektyvų. Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigusi įmonių ir įstaigų administravimą, o universitete įgijusi viešojo administravimo bakalauro laipsnį Orinta dirbo sporto klubo administratore.
„Šiauliuose rasti darbą pagal specialybę galima, bet didelio pasirinkimo nėra. Rasti vietą su gera karjeros perspektyva ar didesne alga sunku. Visada dirbau už minimalią algą“, – pasakojo mergina.
Dabar dirba restorane padavėja. Sako, kad tai – geriausias būdas išmokti šnekamosios kalbos ir priprasti prie naujos aplinkos.
Airijoje likti neplanuoja. Nors Šiauliuose – šeima ir visi draugai, nežino, ar čia grįš.
„Mieste trūksta gyvybės. Jame beveik niekuomet nepamatysi minios žmonių. Trūksta gatvės muzikantų, artistų ar net turgelių. Net įdomių parduotuvių trūksta – vos atsidariusios dingsta“, – apie gimtąjį miestą kalbėjo Orinta.
Grįžti neketina
Šiaulietis Igor Muzaliov Airijoje – jau devyneri metai. Prieš išvykimą savo laimę bandė gimtajame mieste – įstojo į Šiaulių universitetą. Po pusmečio studijas metė supratęs, kad jos – ne prie širdies.
Iš pradžių Airijoje dirbo restorane virtuvės padėjėju, netrukus gavo kavinių tinklo kasininko ir kompiuterio mechaniko pareigas. Išmokęs kalbą ir įgijęs patirties dirbo įvairiose įmonėse techninės pagalbos agentu. Dabar jau penkerius metus eina antro lygio techninio palaikymo inžinieriaus pareigas pasaulinėje informacinių technologijų (IT) korporacijoje EMC.
„Į Lietuvą, ypač Šiaulius, grįžti neplanuoju. Netikiu, kad Lietuvoje gaučiau bent trečdalį dabartinio atlyginimo. Jau nekalbant apie karjeros galimybes – darbovietė siūlo padengti su įmonės veikla susijusių studijų išlaidas, suteikti laisvų dienų mokslui. Ketinu tuo ateityje pasinaudoti. Be to, Airijoje už išsilavinimą ir ryšius yra kur kas svarbiau patirtis. Lietuvoje dažnai yra kitaip“.
Vaikinas stebisi keista Šiaulių infrastruktūra – yra visko, ko reikia miestui tapti pramonės centru. Egzistuoja Šiaulių oro uostas, puikus susisiekimas keliais ir geležinkeliu. Tačiau visa tai neišplėtota. Jo nuomone, tai daryti privalo vietinė valdžia, tačiau iki šiol „neužtenka ryžto arba talento“.
„Pats miestas nuobodokas. Trūksta veiklos. Prekybos centrai, pasiūlę daug pramogų po vienu stogu, nužudė gyvybę miesto centre – ten įsikūrę verslininkai pradėjo konkuruoti per vėlai. "Šiaulių dienos ir naktys" pritraukia žmonių. Bet to neužtenka“.
Igor pateikia ir pavyzdžių. Aplink Airijos miestą Korką išsidėstę miesteliai bent kartą per kelis mėnesius organizuoja šventes – tatuiruočių, maisto, gatvės artistų, muzikos ir kitokius festivalius, sutraukiančius minias gyventojų.
Gerai, bet užsibūti Šiauliuose nežada
Šiuo metu Šiauliuose gyvenantis Modestas į Norvegiją vyko užsidirbti lėšų savo įmonei steigti. Buvo pasiruošęs dirbti nekvalifikuotą darbą. Tačiau beveik iškart rado darbą, atitinkantį jo išsilavinimą.
Vaikinas, Vilniaus Gedimino techniko universitete baigęs transporto technologinių sistemų inžinerijos magistro studijas, gavo pasiūlymą Norvegijos įmonėje dirbti inžinieriumi. Tuo užsiėmė dvejus metus, grįžo ir įsteigė mechaninių sistemų projektavimo įmonę.
„Žadėjau gyventi Vilniuje, bet nusprendžiau, kad Šiauliuose bus pigiau nuomotis būstą. Be to, esu iš šio krašto kilęs, šalia miesto turiu savo patalpas, kuriose galėsiu dirbti“.
Vaikinas svarsto Šiauliuose neužsibūti. Svajoja gyventi Klaipėdoje, bet įsitikinęs, kad ir Šiauliuose gyventi galima. Nors čia veiklos mažiau nei kituose miestuose, pramogų pakanka. Dar šią vasarą išbandęs Talkšos ežero vandens pramogas, nuotykių parkus.
Pranašumu laiko ir galimybę likus 15 minučių iki spektaklio ar kino seanso įsigyti bilietą. Vilniuje – tai beveik misija neįmanoma.
Privalumu vertina ir Šiaulius supančius ežerus – dviračiu ne kartą lankėsi prie Kairių, Rėkyvos, Gudelių, Pageluvio ežerų.
„Matau, kad miestas atsigauna. Buvo netikėta dar visai neseniai Zoknių mikrorajone pamatyti naują gamyklą – čia turėjo būti sukurta nemažai darbo vietų. Pietinėje miesto dalyje buvo naujai nutiestas šaligatvis su dviračių taku. Ši dalis iškart pagyvėjo. Anksčiau atrodė baugokai“.
Emigruoja dėl menko atlygio
Kodėl gyventojai Šiaulius palieka?
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėja Zita Tamašauskienė sako, kad viena pagrindinių priežasčių yra mažas vidutinis darbo užmokestis. Jis Šiauliuose vidutiniškai siekia 459 eurus ir yra mažesnis nei Vilniuje (613 eurų) ar Lietuvoje (527 eurai).
Pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis Šiauliuose taip pat didėjo mažiau nei kitur – 22 eurais. Vilniuje kilo 30 eurų, Lietuvoje – 26 eurais.
Vykti į Europą skatina auganti kitų šalių ekonomika bei gilėjantis Lietuvos atsilikimas nuo Vakarų Europos. "Eurostato" duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra keturis kartus mažesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Ekonomistės teigimu, nors Šiauliuose nedarbas nėra didelis, visos apskrities nedarbas 2014 metais buvo vienas aukščiausių šalyje – 12,9 procento – ir vis dar didesnis nei Lietuvos vidurkis, siekęs 10,7 procento.
Visuomenė sensta
Z. Tamašauskienė pabrėžia, kad šiauliečius išvykti skatina ir geresnės karjeros galimybės. Dėl to miestą ypač palieka jauni žmonės. Dažnai išvykę studijuoti į kitą miestą ar šalį nebegrįžta.
Tai lemia miesto visuomenės senėjimą. 2010–2015 metais Šiauliuose beveik 9 tūkstančiais sumažėjo darbingo amžiaus gyventojų nuo 25 iki 50 metų. Šiauliečių nuo 75 metų padaugėjo beveik pusantro tūkstančio.
Mieste mažėjantis bedarbių skaičius – nėra itin geras ženklas. Jis rodo tirpstantį potencialių, ypač kvalifikuotų, darbuotojų būrį.
Užsisuka užburtas stingstančios ekonomikos ratas. Jauni, darbingi žmonės išvyksta iš Šiaulių. Čia be žmogiškųjų išteklių nesikuria verslas, sunku pritraukti užsienio investicijų, kurių Šiauliuose mažiau nei Panevėžyje.
Esamos įmonės taip pat negali plėstis – kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, daugiau uždirbti, kelti darbuotojų atlygimus, steigti naujas darbo vietas.
Su gyventojais išvyksta ir mokesčiai, nuo kurių priklauso viešieji finansai.
„Tai vištos ir kiaušinio problema. Gal jei jauni, talentingi žmonės neišvyktų, tai ir verslas kurtųsi, miestas pagyvėtų. O gal atvirkščiai? Verslas rizikuotų, kurtųsi ir sugrąžintų šiauliečius“, – svarstė ekonomistė.
Jos teigimu, Šiauliai yra puiki vieta gyventi vyresnio amžiaus žmonėms.
Pasmerkti išnykti?
Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Šiaulių atskirtis nuo kitų didžiųjų miestų tik didės, jei nebus regioninės politikos. Jos praktiškai nėra. Daug kas palikta laisvajai rinkai, kuri negali išspręsti daugumos problemų.
Pasaulio banko 2013–2014 metų duomenimis, Lietuva patenka tarp trijų sparčiausiai nykstančių šalių pasaulyje. Valstybė prarado daugiau nei 28 tūkstančius gyventojų – 1 procentą savo populiacijos. Blogiau klojasi tik Puerto Rikui, netekusiam 1,3 procento savo gyventojų, ir Latvijai, kurios populiacija sumažėjo 1,1 procento.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ATLYGIS: Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėja Zita Tamašauskienė sako, kad šiauliečius išvykti skatina mažas darbo užmokestis – per penkerius metus miestas neteko 9 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių.
EMIGRACIJA: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vėl ėmė daugėti Šiaulius paliekančių gyventojų – 2014 metais išvažiavo 4068 žmonės.
Asmeninė nuotr.
POKYČIAI: Šiaulietė Orinta Miežytė Airijoje jau pusantrų metų: patraukė dėl meilės, geriau apmokamo darbo ir galimybės keliauti.
Asmeninė nuotr.
SĄLYGOS: Devynerius metus Airijoje dirbantis Igor Muzaliov netiki, kad Lietuvoje rastų tokias pat darbo sąlygas kaip svetur – geras karjeros perspektyvas, puikų atlyginimą, galimybę studijuoti nemokamai.
Šiaulių savivaldybę palikusių gyventojų skaičius 2010–2014 metais
Metai Išvyko į kitus miestus Išvyko į užsienį
2010 1 461 5 136
2011 1 609 3 022
2012 1 870 2 146
2013 1 772 1 968
2014 2 104 1 964
Iš Šiaulių apskrities išvykusių gyventojų skaičius 2010–2014 metais
Šiaulių apskritis Šiaulių m. savivaldybė Šiaulių r. savivaldybė Akmenės r. savivaldybė Joniškio r. savivaldybė Kelmės r. savivaldybė Pakruojo r. savivaldybė Radviliškio r. savivaldybė
2010 17 602 6 597 2 886 1 564 1 475 1 594 1 112 2 374
2011 13 727 4 631 2 269 1 359 1 276 1 370 1 058 1 764
2012 12 331 4 016 1 887 1 376 1 223 1 195 992 1 642
2013 11 748 3 740 1 855 1 195 1 192 1 259 862 1 645
2014 11 744 4 068 1 834 1 115 1 097 1 294 819 1 517
Lietuvos statistikos departamento duomenys
