Naujausios
Sriubos lėkštę gali ištiesti ir kaimynui
Šeštadienį Šiauliuose vykusioje „Maltiečių sriubos“ akcijoje kiekvienas už simbolinį atlygį galėjo pasivaišinti gardžia sriuba. Maltos ordino pagalbos tarnybos Šiaulių grupės vadovas Vaclovas Vingras sako, nors surinkta simbolinė pinigų suma, bet žinia apie pagalbos vienišiems senoliams misiją pataikė į žmonių širdis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Keli centai – irgi auka
Prekybos centro „Saulės miestas“ prieigose ir viduje apie tris valandas vykusioje labdaros akcijoje žmonės aukojo, kiek gali – nuo keliolikos centų iki keliasdešimties eurų. Kai kurie Krašto apsaugos 6-osios kuopos savanorių pastatytose palapinėse, įmetę pinigėlį į stiklainį, pupelių sriubos lėkštę atidavė kitiems.
Didžiuliu samčiu sriubą pilanti savanorė Danutė sakė nė vienam priėjusiam neatsisakiusi įpilti sriubos. Nesvarbu, ar paaukota tik keli centai. „Jei tiek paaukojo, tiek ir tegali. Vadinasi, ta auka ne mažesnė negu kitos“, – įsitikinusi savanorė.
Savanorystės misija įkvėpė ir žinomą operos solistę Juditą Leitaitę, dainavusią akcijos metu. Koncertavo ir Šiaulių miesto mokyklų atlikėjai.
Akcijos „Maltiečių sriuba“ metu dirbo apie 70 savanorių – ne tik Maltos ordino, bet ir mokyklų moksleiviai, pedagogai.
Savanoriai buvo pasirengę suteikti informaciją apie labdaringą Maltos ordino misiją ir apie vienišiems žmonėms teikiamą pagalbą.
Gerumas yra tylus
Maltos ordino pagalbos tarnybos Šiaulių grupės vadovą Vaclovą Vingrą ypač nudžiugino, kad renginio metu atsirado žmonių, norinčių dalyvauti savanorystės veikloje.
V. Vingras pats savanorystei sutikęs, nes supranta, kokia svarbi senam žmogui yra atjauta ir pagalba:
– Savanorystės idėja: kad mes būtume atidesni vienas kitam, savo artimiesiems, šeimos nariams, kaimynams. Jei tokie būtume, nereikėtų nei „Carito“, nei Maltos ordino, nei socialinės pagalbos centrų. Deja, to nėra.
Bet yra labai objektyvių aplinkybių, kada žmogus lieka vienas – išvyksta artimieji, miršta vaikai. Esmė yra padėti tiems, kuriems taip nutiko, ir tiems, kuriuos atstūmė artimieji.
Aš savanoriauju tik pusmetį, bet man atstūmimo ir netgi senukų išnaudojimo situacija žinoma.
– Ką turite omenyje, kalbėdamas apie išnaudojimą?
– Tokių faktų yra. Artimieji senukus, paliktus kokioje nors globos įstaigoje, aplanko būtent tą dieną, kai jiems išmokama pensija. Pensijų dieną subėga beveik visa giminė. Ir tai yra labai skaudu.
Kas gina seną žmogų? Atkreipkime dėmesį – vaikus gina daugybė įstatymų, tarnybų, institucijų. Ranką pakelsi prieš vaiką, susidursi su prokuroru. O kas gina apleistą, numestą seną tėvą, motiną, močiutę? Ar mes turime įstatymą Lietuvoje, ginantį seną žmogų?
Jei žemina, užgauna senolį, galima tik pabarti, nusistebėti, nusipurtyti, kad taip elgiasi artimieji, ir viskas.
– Sakoma, niekada neatsisakyk lazdos, terbos ir „tiurmos“. O gal ir vienatvės?
– Vienišų žmonių yra labai daug. Ne tas žodis! Mieste yra apie 23 tūkstančiai pensininkų. Maždaug 20 procentų iš jų yra labai seni. Kas suskaičiuotų, kiek tarp jų visai vienišų?
Katalikiška organizacija Maltos ordinas ar kitos organizacijos visko neaprėps, visiems likimo nuskriaustiems nepadės.
Žaviuosi žmonėmis, kurie padeda nesianonsuodami, neįsivardydami – juk vienišam kaimynui nunešta sriubos lėkštė, parodytas dėmesys – jau yra savanorystė. Ji niekuo neįpareigojanti, tačiau pati nuoširdžiausia. Šalia esančiam tyliai ištiesta ranka yra tikra.
Žinau ne vieną žmogų, kuris, ir pats neturėdamas per daug, ranką ištiesia kaimynui. Tegu ta ranka apytuštė, kartais vienišam žmogui pakanka tik dėmesio...
Žinau kelių žmonių pavardes, ir dvasiškio pavardę žinau, kurie į Onkologijos kliniką vyksta žodžiu pastiprinti sergančiųjų. Jie jaučia prasmę eiti ten, kur nelaimė, neviltis.
– Gerumas, atjauta nedingo – tai rodo labdaringos akcijos...
– Gerumas nėra žmonėms svetimas, bet jo reikėtų daugiau. Taip, žmonės akcijų metu aktyviai dalyvauja. Bet ar gero žodžio vienišam žmogui reikia tik prieš Kalėdas? Jo reikia kiekvieną dieną.
Grįžkime prie užuojautos, atjautos ir kasdienės paramos. Jei tavo daugiabučio laiptinėje gyvena sena kaimynė ir jai blogai, ar nuskurstum, jei nuneštum jai lėkštę sriubos? Žinoma, visko jai neatstosi, bet padėti bent šiek tiek įmanoma.
Sakyčiau, reikėtų apie save apsidairyti ir daryti. Jei stiprės susvetimėjimas – mažės atjautos. O tai – pražūtis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUKA: Už gardžią sriubą – nuo ačiū iki dešimčių eurų.
GERUMAS: Maltos ordino pagalbos tarnybos Šiaulių grupės vadovas Vaclovas Vingras sako, kad, norint užjausti greta esantį žmogų, nebūtinai priklausyti kokiai nors organizacijai. „Tikras gerumas yra tylus“, – sako vadovas.
AUKOS: Savo 2300 globotinių maltiečiai savanoriai už paaukotas lėšas ištisus metus nuveža karšto maisto.
DAINA: Operos solistė Judita Leitaitė žino, kad žmonių širdis galima atverti ir nuoširdžia daina.
