Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Pervargę medikai patys tampa pacientais
Baigiantis metams medikai skaičiuoja gimusius piliečius – Šiauliuose tikimasi peržengti 2 tūkstančių naujagimių slenkstį. Penkerius metus Moters ir vaiko klinikai vadovaujantis Linas Rovas matė visko: pervargusius kolegas, korupcijos šešėlius, išsigandusias gimdyves bei piktus jų artimuosius. „Pikta, jog mus laiko banditais baltais chalatais. Mes – gydytojai, o ne verslininkai ar robotai“, – sakė vadovas.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Gimstamumą skatina ir finansinė gerovė
– Kas lemia gimstamumo svyravimus?
– Šiemet Moters ir vaiko klinikoje jau gimė daugiau vaikų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Manau, kad peržengsime 2 tūkstančių naujagimių ribą. 50 procentų – šiauliečiai, likusieji iš apskrities, kitų šalies miestų.
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo gimstamumo padidėjimas, manau, tai buvo susiję su padidėjusiomis motinystės išmokomis. Kai jos buvo sumažintos, sumažėjo ir gimdymų.
Mūsų klinika patraukli gimdyvėms savo sąlygomis – Lietuvoje esame vieni geriausių. Puikios sąlygos dar ne viskas, reikia ir patyrusio, profesionalaus personalo. Mūsų personalas patyręs ir brandus, turime ir naujus keturis gydytojus. Šiuo metu gydytojų trūkumo nėra.
Brandumas nėra visiškai gerai – užsimirštame darbe, nes įsivaizduojame, kad viską žinome. Taip nėra, todėl ateinantis dirbti jaunimas įneša „šviežio kraujo“, verčia pasitempti.
Per penkerius metus, kiek čia dirbu, mano akcentas – gydytojo bendravimas su pacientėmis. Mano elektroninis paštas atviras, todėl gaunu daug pastebėjimų, nusiskundimų ar pagyrimų dėl mūsų darbo. Būtinas grįžtamasis ryšys.
90 procentų skundų gaunu dėl medikų bendravimo. Mokėti bendrauti labai svarbu, reikia žinoti, kada su gimdyve švelniau, kada reikliau ar griežčiau kalbėti. Mūsų itin jautri sritis, pacientės specifinės. Išgirstu, jog dažniausiai dėl visko kaltas būna tik medikas.
– Gydytojams tenka būti ir psichologais?
– Dažniausiai piktos pacientės konflikto šaknys būna jos artimoje aplinkoje. Patekusi pas gydytojus ji tik išlieja tai, kas susikaupę: pyktis, baimė, nuovargis. Būti geru psichologu – viena iš mūsų darbo sudėtinių dalių.
Viena didžiausių problemų ta, kad mums patiems reikia psichologų pagalbos.
Ne vienam gydytojui galima diagnozuoti pervargimo sindromą. Darbas emociškai labai sunkus. Besimokant Švedijoje buvo užsiėmimai su aktoriumi, jis mokė, kaip gydytojas turėtų bendrauti su pacientu, kad neišsiduotų, jog yra pavargęs, piktas ar suerzintas paciento.
Pervargę tampa neadekvatūs
– Ar gydytojai yra pervargę dėl didelių darbo krūvių?
– Įrodyta, kad trečią valandą nakties dirbančio akušerio-ginekologo būklė yra kaip 200 gramų alkoholio išgėrusio žmogaus. Organizme dėl nemigos ir streso įvyksta reakcijos.
Gydytojas turi dirbti ir naktį, ir operacinėje, ir dar darbo dieną skyriuje. Niekada nežinai, kaip baigsis gimdymas, kiekvienas atvejis – unikalus. Tai – didžiulis krūvis. Šeštą ryto mes jau esame beveik nebeadekvatūs.
Nenorime pripažinti, kad daugelį mūsų gydytojų kamuoja išsekimas ir pervargimas. Daugelis dirba keliose vietose. Darbas įtemptas, jei naktį nebudi, namo pareina vėlai – rytą vėl tas pats. Sukasi karuselė. Kiek taip gali žmogus dirbti?
Gamykloje gali ir nusikeikti, ir nebendrauti, jei nenori. Atidirbai ir išėjai namo. Ligoninėje turi būti visiems atidus, mandagus, švelnus, geros nuotaikos.
Dirbti reikia, nes reikia išlaikyti šeimas, gyventi, važiuoti į kursus tobulintis. Viskas už tą menką gydytojo atlyginimą ir ilgas darbo valandas. Mes turėtume būti valstybės investicija.
Kas bus, jei mes išprotėsime?
– Ar tokia sudėtinga situacija susiklostė dėl gydytojų trūkumo?
– Nemanau, kad šalyje yra toks didelis gydytojų trūkumas. Teko būti daugelyje užsienio šalių, kai kur labiau trūksta medikų. Manyčiau, kad tai darbo organizavimo problema, neteisingas paslaugų paskirstymas.
Dažnai kalbame apie pagalbos skubotumą, nes pacientui visko reikia čia ir dabar. Turi keistis požiūris ir tvarka, kas ir kada turi būti padaryta.
Opi problema – atlyginimai. Dėl to Skandinavijos šalys ir „susirenka“ mūsų vidurinį personalą. Lietuvoje slaugytojos gauna 300 eurų, o užsienyje – 1500 eurų. Išvažiuoja, nes žmonėms reikia gyventi.
Užsienyje kitoks gydytojų ir pacientų santykis, kitoks požiūris į gydymą, kitokia bendravimo kultūra. Mes per daug apie pacientą šokinėjame. Tada pacientui atsiranda vis daugiau nepagrįstų reikalavimų.
Lietuviai stengiasi paciento sveikatos problemas išspręsti greitai, atlikdami intervenciją ar procedūrą. Užsienyje daugiau bendraujama, mokoma, kaip turi elgtis pacientas ligos atveju. Tuo užsiima vidurinysis personalas. Lietuvoje 80 procentų atvejų kalbasi gydytojas, nors ir neturi tam laiko.
Pasaulio problema – didėja nevaisingumas
– Kokia šiandien yra klinikos pacientė?
– Moterys, brandesnės savo supratimu, nuovoka, amžiumi. Su tokiomis lengviau dirbti. Visos ateina apsiskaičiusios. Ne itin gerai, kai jos perskaito internete nebūtinai specialisto išsakytą nuomonę, ir mano, kad tai yra nepajudinama tiesa. Daugelis neanalizuoja, nediskutuoja su gydytoju. Moterys kelia mums kartelę, turime žinoti daugiau už jas, kad galėtume argumentuoti ir pasakyti, kas yra tikra.
– Kokia moterų sveikata: ar jos deramai ir pakankamai savimi rūpinasi, periodiškai lankosi pas ginekologą?
– Ką reiškia profilaktinis patikrinimas kartą per metus? Kai moteris ateina pas gydytoją, jis turi kažko ieškoti. Ko ieškoti? Yra periodiniai profilaktiniai patikrinimai, kuriuose privalo dalyvauti visos moterys. Daugiau jokios profilaktikos nėra.
Jei moteris jaučiasi gerai, skausmų, simptomų ar pakitimų nėra, jokio reikalo eiti pas ginekologą nėra. Atliktos studijos Švedijoje įrodė, jog kol moteris nejaučia jokių simptomų, jos nereikia tikrinti.
Moterys turi suprasti, kad privalo eiti tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio ir krūtų vėžio. Valstybė skiria tam lėšas, bet apie 40 procentų moterų tuo nesinaudoja, reikia nedaug – kas trejus metus ateiti pasitikrinti.
Vadinu tai visuotiniu apsileidimu. Šie patikrinimai – reali vėžio prevencija. Airijoje dirba tarnybos, kurios moteris iš po žemės iškasa ir prikalbina pasitikrinti. Gydytojų ginekologų raginimai eiti kiekvienais metais apžiūrai – verslas, mokamos paslaugos.
– Ar nevaisingumo problemos Lietuvoje yra didelės?
– Tai didžiulė šiuolaikinės visuomenės problema. Vaiko susilaukti ketinančios moters amžius didėja, o tai reiškia, kad mažėja reprodukcijos galimybės.
Tai ne tik Lietuvos, viso pasaulio problema, kur išvešėjęs kosmopolitizmas, kelionės po pasaulį, chaotiškas gyvenimo būdas, lytinių partnerių kaita, lytiškai plintančių ligų gausa.
Galimybes pastoti sunkina psichoemocinė būsena, hormoninės funkcijos sutrikimai ir daugybė kitų faktorių. Įrodyta, jog apie 60 procentų nevaisingų yra vyrų. Nevaisingumo problema pasaulyje tik didės.
– Nevaisingumo gydymas – pagalba ar verslas?
– Du žmonės, kurie negali susilaukti vaiko, privačiose nevaisingumo klinikose išleidžia milžiniškas sumas už brangiai kainuojančius tyrimus. Pasaulis seniai pasuko tuo keliu, jog tokiai porai atliekama pora tyrimų, jei nepavyksta pastoti natūraliai, daromas dirbtinis apvaisinimas. Lietuvoje – sukasi verslas.
Viena apvaisinimo procedūra kainuoja apie 3–4 tūkstančius eurų, dar panašiai kainuoja gydymas, tyrimai. Jeigu taip rūpi piliečių sveikata, gimstamumas, kodėl valdžia tiek metų diskutuoja, aiškinasi, o nekuria gydymo sistemos? Todėl kad kertasi daugelio interesai, viešasis interesas mažai kam rūpi.
– Ką prieš artėjančias šventes galite pasakyti pozityvaus?
– Jei diskutuojame apie esamas problemas, tai jau yra pozityvu. Pozityvas – mūsų Moters ir vaiko klinika, kur į pasaulį ateina tiek daug gyvybių. Smagu, kad keičiasi bendravimo kultūra ne tik tarp paciento ir mediko, bet ir paties personalo.
Pradedame įsisąmoninti, kad intervencija nėra pagrindinis gydymo būdas. Gydytojams sunku tai pripažinti, nes atrodo, kad kuo daugiau gali padaryti, tuo yra geresnis gydytojas. Kolegoms kartoju: tu žinok viską, bet daryk tik tiek, kiek reikia. Svarbu moteriai suteikti moralinį komfortą, kad atėjusi nejaustų baimės.
Tikiuosi, kad į mus visuomenė nustos žiūrėti, kaip į pinigų prašytojus, kyšininkus, banditus baltais chalatais, kai ant gydytojo durų nebekabės užrašai: „Ačiū, aš ne plėšikas, galite drąsiai užeiti“, tada keisis ir gydytojo bei paciento kultūra iš esmės. Tam reikės laiko.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PSICHOLOGIJA: „Išgirstu, jog dažniausiai dėl visko kaltas būna tik medikas. Dažniausiai pacientės konflikto šaknys būna jos artimoje aplinkoje. Patekusi pas mus ji tik išlieja susikaupusį pyktį, baimę, nuovargį. Būti geru psichologu – viena iš mūsų darbo sudėtinių dalių“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas.
TIKĖJIMAS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas tiki, jog laikui bėgant pasikeis gydytojo bei paciento santykis, kai atsiras tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas.
