
Naujausios
Metų Tolerancijos žmogus apdovanojimu dalinasi su Žagarės šviesuoliais
Iš Žagarės kilęs verslininkas Valdas Balčiūnas išrinktas metų Tolerancijos žmogumi. Titulas, kurį kasmet skiria „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, jam atiteko už darbą organizuojant Žydų kultūros dienų renginius bei įprasminant jų bendruomenės Žagarėje atminimą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Už žydų bendruomenės atminimo įprasminimą
Apdovanojimą, kurį įsteigė „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ šeštadienį Kaune iš Žagarės kilusiam, dabar sotinėje gyvenančiam verslininkui V. Balčiūnui įteikė karo metais žydus gelbėjusio garsaus Japonijos diplomato Chiunes Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara. Laureatas apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu.
Nugalėtoją Tolerancijos apdovanojimui gauti fondo valdyba rinkosi iš penkių kandidatų, tarp kurių be V. Balčiūno buvo pristatyti: Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, žurnalistas Rimvydas Valatka, psichologas Paulius Skruibis, poetas, visuomenės veikėjas Sergejus Kanovičius.
Metų Tolerancijos žmogaus nominacija kasmet įteikiama asmeniui, kuris savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojo prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakė prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
V. Balčiūnas po ceremonijos sakė apdovanojimą skiriantis visiems, kas ieškojo Žagarėje gyvenusių žydų palikuonių, bandė megzti kontaktus ir parodyti, kad jie turi tėviškę, į kurią visada gali drąsiai grįžti.
Parengė prisiminimų albumą
V. Balčiūnas prieš kelerius metus tarpininkavo žydų bendruomenei, kad rekonstruotoje Žagarės miesto aikštėje atsirastų atminimo lenta, primenanti apie holokausto įvykius. Ji buvo atidengta 2012-aisiais per tradicinį Vyšnių festivalį.
Jis taip pat buvo vienas pagrindinių praėjusių metų rugsėjį tris dienas Žagarėje vykusių žydų kultūros dienų renginių, į kuriuos suvažiavo litvakai iš JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių, organizatorių. Renginiuose skambėjo žydų muzika, pristatytos parodos, įvairūs leidiniai apie Lietuvos žydus.
Vienas iš leidinių buvo paties V. Balčiūno ir kitos žagarietės Dovilės Levinskaitės savilaida parengtas albumas anglų kalba, kuriame išspausdinti 17 iš Žagarės kilusių žydų palikuonių pasakojimai apie jų šeimų ir giminių istorijas nuo XIX amžiaus, kuriose persipynė emigracijos keliai į Ameriką, Norvegiją, Švediją, Australiją, JAV.
Kai kurių asmeniški prisiminimai arba artimųjų pasakojimų nuotrupos ypač tragiškos.
Profesorius Samuelis Lurie iš Izraelio atsiminimuose rašė, kad jo seneliai turėjo 16 vaikų, iš kurių tik keturiems pavyko išvengti Holokausto. Tarp jų buvo ir Zalmanas Lurie, Samuelio tėvas, kuris tarpukariu tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau buvo mobilizuotas į Radonosios armijos Lietuvos 16-ąją diviziją, net 11 kartų sužeistas. Į Izraelį išvyko 1971 metais.
Susidomėjimą pažadino netikėta pažintis
V. Balčiūnas per Žydų kultūros dienų atidarymą „Šiaulių kraštui“ pasakojo vaikystėje žinojęs, kad Žagarėje gyveno gausi žydų bendruomenė, kad 3000 šios tautos žmonių buvo sušaudyti ir palaidoti miesto parke.
Su vietos istorija jis geriau susipažino prieš dvidešimt metų, kada į Žagarę pirmą sykį atvyko Joy Hall iš Anglijos, ieškojusi savo giminės pėdsakų, palaidotų artimųjų kapų. Vertėjauti ir gidu būti tekusiam jaunuoliui ir turtinga, ir skaudi žydų istorija tapo naujiena. Vėliau J. Hall jį pakvietė atvykti į svečius.
„Kartu su Joy kalbėjome, diskutavome, žiūrėjome nuotraukas per naktis“, – kelionę prisimena žagarietis.
Atsivėrė istorinė atmintis
Dar labiau istorinė atmintis atsivėrė studijų metais perskaičius Australijoje gyvenančios litvakų kilmės rašytojos Rose Zwi knygą „Paskutinis pasivaikščiojimas Naryškino parke“, kurioje aprašyta Holokausto tragedija.
Tapo akivaizdu, kiek Žagarė neteko: ir žuvusiųjų, ir artimųjų, pasaulyje žinomų rašytojų, verslininkų, mokslininkų bei menininkų.
Su vienu jų, žinomu režiseriumi Rodu Fridmanu (Australija), sukūrusiu filmą apie Žagarėje gyvenusį dėdę Chackelį Lemheną, kuriam teko patirti Dachau koncentracijos stovyklos siaubą, Valdas Balčiūnas susipažino prieš ketverius metus, kai jį pakvietė į Holokausto atminimo lentos atidengimą savo gimtajame mieste.
R. Fridmanas tada susitiko su žydus gelbėjusių žagariečių Teresės ir Edvardo Levinskų sūnumi Leonu.
V. Balčiūnui norėjosi vis labiau praskleisti Žagarės žydų praeities šydą. Todėl, artėjant 2015-iesiems, Žagarės – Lietuvos Kultūros sostinės metams, socialiniame tinklapyje jis sukūrė paskyrą Žagarės žydams ir pakvietė visus, kurie kilę iš šio krašto, turi sąsajų, rašyti ir siųsti prisiminimus bei nuotraukas, iš kurių ir susidėstė išleistas jau minėtas albumas. Jį ir ateityje bus galima pildyti.
Redakcijos archyvo nuotr.
ATSIMINIMAI: Valdas Balčiūnas per socialinį tinklą prašė visų Žagarės išeivių žydų palikuonių siųsti atsiminimus apie savo giminės istoriją ir juos sudėjo į šį albumą.
PRISTATYMAS: Valdas Balčiūnas Žydų kultūros dienose Sarai Manoblai iš Izraelio padėjo pristatyti savo knygą „Žagarė“.
TITULAS: Metų tolerancijos žmogaus titulą pelnęs Valdas Balčiūnas ir Žagarės regioninio parko direkcijos atstovė Giedrė Rakštienė – praėjusiais metais vykusių Žydų kultūros dienų renginių sūkuryje.
LITVAKAI: Per Žydų kultūros dienų renginius praėjusiais metais į Žagarę suvažiavo žydai ne tik iš Lietuvos, bet JAV, Kanados, Australijos, Izraeli ir kitų pasaulio šalių.