
Naujausios
Tapytojo svajonė – portretui pozuojantis Džimas Morisonas
Tapydamas menininkas Benas Alejūnas klausosi roko grupės „Led Zeppelin“. Šiauliuose, Šiaulių universiteto galerijoje tapytojas pristatė debiutinę personalinę parodą „Egzodas“ – didelio formato portretuose įamžino išėjusias, tačiau asmeniškai jam poveikį padariusias asmenybes.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Akimirka su asmenybe
„Vienas tarp merginų. Ramus, susimąstęs. Jo darbai būdavo tokie kaip ir jis – tylūs, bet kartu gilūs, filosofiški, kartu pasakantys labai daug“, – studijų metais jauną tapytoją apibūdino parodos atidaryme kalbėjęs Šiaulių universiteto (ŠU) dailės galerijos direktorius, buvęs jo dėstytojas Kornelijus Užuotas.
ŠU tapybos bakalauro ir magistro studijas baigęs B. Alejūnas šiemet pelnė Šiaulių miesto savivaldybės 2016 m. jaunųjų menininkų stipendiją.
ŠU Menų fakulteto docentas, tapytojas Arūnas Uogintas pažymi, jog B. Alejūnas priklauso studentų mažumai, kuri renkasi kosmopolitiškas temas, nenueina į saldų pasaulį. Anksčiau jis parengė tapybos ciklą „27 klubas“, apie anksti mirusius muzikantus, tokius kaip Džimas Morisonas, Kurtas Kobainas, Džanis Džoplin ir kitus.
Parodoje „Egzodas“ B. Alejūnas atsigręžė ir į Lietuvių asmenybes, įamžintas menininkas, vienas iš fluxus judėjimo pradininkų Jonas Mačiūnas, avangardinio kino kūrėjas, avangardinės grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ vokalistas Artūras Barysas „Baras“, poetas Vytautas Mačernis.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis tapytojo portretus apibūdina kaip vaizduojančius lemiamą emociją, lūžio tašką: „Jis visuomet yra stambus planas, portretas, akys, kada viskas sustingsta vieną akimirką. Tai akimirka su asmenybe“.
Vienintelė moteris
„Dažnai manęs klausia, ar tapau iš nuotraukų. Taip. Man būtų didžiausias džiaugsmas, jei Džimas Morisonas, grupės „The Doors“ vokalistas, gyvai papozuotų. Kadangi tokių galimybių nėra, improvizuoju žiūrėdamas į nuotrauką. Klausau jų kuriamos muzikos, skaitau jų poeziją ar biografiją. Tada atsiranda spalvos, nuotaika ir kompozicija“, – kūrybinį procesą apibūdino B. Alejūnas.
Tapytojas svarstė, jog portretuose esančios asmenybės jam asmeniškai įdomios, vienaip ar kitaip paveikusios gyvenimą. Pavyzdžiui, mąstytoją Justiną Mikutį jis atrado skaitydamas skulptoriaus modernisto Antano Mončio biografiją, kuri buvo labai sukrečianti. Tomo Vaitso ar Kurto Kobaino muzikos jis klausėsi nuo vaikystės, jie padarė įtaką, todėl norėjosi dainininkus įamžinti.
Tarp nutapytų asmenybių – vienintelė moteris, rusų žurnalistė Ana Politkovskaja, daugiausia rašiusi Čečėnijos ir Šiaurės Kaukazo temomis. Žurnalistė buvo nužudyta.
„Skaičiau keletą jos knygų. Man labai patiko rašiniai apie demokratijos padėtį Rusijoje, Čečėnijos karo siaubus. Norėjau paveikslą pavadinti „Mano Ana“, bet palikau tiesiog „Ana“, kadangi visus portretus pavadinau vardais“, – komentavo tapytojas. Vardai be pavardžių pavadinimuose palikti tikslingai – užduotis žiūrovams atpažinti portrete žinomą žmogų.
Paroda atidaryta Lietuvos gimimo dieną, Vasario 16-ąją. Pasak B. Alejūno, data pasirinkta ne tikslingai, tačiau jam pačiam – svarbi: „Esu iš tų, kuris šią dieną ne mini, bet švenčia. Džiaugiuosi, kad esu laisvas. Galiu egzistuoti kaip noriu. Turiu pasirinkimo galimybę: galiu skaityti, klausyti, kalbėti ir tapyti ką noriu“.
Simonos SIMONAVIČĖS nuotr.
POVEIKIS: Tapytojas Benas Alejūnas parodoje „Egzodas“ (gr. Exodos – išėjimas) nutapė išėjusias, tačiau jam įtaką padariusias asmenybes: muzikantus, rašytojus, menininkus.
RAKTAS: Didelio formato darbuose fragmentiškai vaizduojami žmonių portretai, kuriuos žiūrovai turi patys atpažinti pagal pavadinime pateiktą vardo raktinį žodį.