
Naujausios
Mokytojų algos – bulvėms. O mėsai?
Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Danguolės Juodžbalienės viešas laiškas švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei sukėlė ne mažesnį atgarsį negu švietimo ir mokslo ministrės laiškas Lietuvos mokytojams.
„Mokytojai uždirba juokingas algas, jeigu dirba nesiplėšydami“, – sako mokytoja.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Viešai kreipėsi į ministrę
Lietuvių kalbos mokytoja D. Juodžbalienė, atsiliepdama į ministrės A. Pitrėnienės viešą laišką mokytojams, viešu laišku kreipėsi į ministrę.
„Aš – mokytoja. Įgijusi vieną specialybę universitete, po poros metų darbo mokykloje sąmoningai pasirinkau studijuoti pedagogikos mokslus. Aš – savo rogėse. Gal kitaip, gal kažkam keistai, neįprastai, bet – savo vietoje. Ir tikrai žinau, kad dauguma mano kolegų – tokie pat, t.y. į tinkamas roges susėdę. Mums patinka mūsų darbas. Bet kartais norisi ir valgyti, retkarčiais – knygą nusipirkti ir visai netyčiukais – mokesčius susimokėti.
O dabar, gerb. ministre, ką norėtųsi pasakyti Jums. Tiesa, nuo rugsėjo atsirado apmokėjimas už kolegų pavadavimą, bet ar tai žygdarbis – imti mokėti žmonėms už atliekamus svetimus darbus? Be to, norėtųsi paklausti grynai iš sportinio intereso – ar bent pasidomėjote, kiek už tai mokama?
Tiesa, švietimo finansavimas pamažu auga, auga taip sparčiai, kad mus pralenkė net Rumunijoje mokami atlyginimai (greitai kursime tautosaką ne apie estų, o apie Lietuvos finansavimo greitį (ar lėtį – velniai jį žino)). Be to, ar pasidomėjote, kur keliauja tie pinigėliai, kodėl, didinant finansavimą, mokyklos vis dar duobėje?“ – klausė D. Juodžbalienė laiške ministrės.
Mokytoja savo laiške teigė, jog taip yra ne todėl, kad Lietuvoje yra per daug mokytojų, o dėl didelio švietimo srities darbuotojų savivaldybėse ir joms atskaitingose įstaigose skaičiaus.
D. Juodžbalienė viešame laiške ministrei užsiminė: „Galbūt Jums tai bus naujiena, bet mes turime šeimas, kurias reikia maitinti. Maža to, tos pačios šeimos dažnai skriaudžiamos mūsų pačių. Mūsų vaikai greičiau mato mūsų nugaras, nes, kad ir grįžę iš darbo anksčiau nei kitų profesijų atstovai, mes didelę dalį savo laiko leidžiame prie sąsiuvinių.“
Mokytoja aiškino, jog viešai prabilti pasiryžusi ne tam, kad jos kažkas pradėtų gailėtis.
„Ne, mes dirbame savo darbą ir, kaip ir bet kurie kiti žmonės, tiesiog norime būti įvertinti“, – teigė ji laiške.
Išsakė savo nuomonę
Pasak D. Juodžbalienės, idėja išsakyti savo mintis ministrei brendo ilgai.
„Ypač papiktino jos mintys, išsakytos laiške apie tai, kas neva nuveikta mokytojų labui ir kokie neva nedėkingi mokytojai. Aš ir anksčiau savo socialinėje paskyroje išsakydavau nuomonę apie tokius pasisakymus prieš mokytojus. Kai su kolegomis pasidalinau šiais pamąstymais, jie pasiūlė tuo pasidalinti platesniu ratu. Tegul visi mato, kad kovoja ne tik profsąjungos, bet apie tai kalba ir kiti mokytojai“, – sakė ji.
Mokytoja sako, kad ministerijos viešai pateikiamas atlyginimų vidurkis nėra tikslus.
„Tą vidurkį, kaip žmonės sako, skaičiuoja taip: „Liaudis valgo bulves, o valdžia – mėsą, tačiau statistiškai visi valgo cepelinus.“ Pas mus mokykloje yra mokytojų, ir ne tik pas mus, kurie gauna juokingas algas. Važinėja per tris mokyklas, kad užsidirbtų ir galėtų oriai išlaikyti savo šeimas. Tai, ką valdžia pateikia oficialiai, erzina, ir nėra tiesa. Gal vieną kartą kalbėkim objektyviai ir sakykim tiesą. Važinėjantys po kelias mokyklas mokytojai skaičiuoja, ar verta tai daryti ir, jeigu lieka kažkiek pinigėlių nuo išlaidų kurui, važiuoja, nes mieste trūksta darbo. Mokytojas turi dirbti keliais etatais, kad galėtų oriai gyventi. Kas tuomet lieka mūsų šeimoms?“ – klausė pedagogė.
Algų pakėlimu tik pasityčiojo
Pasak D. Juodžbalienės, nuo sausio mėnesio pedagogams išties buvo pakelti atlyginimai, tačiau juoką kelia tam skirta suma.
„Kaip rašiau savo laiške, pakėlė tiek, kad „trejomis pėdkelnėmis nusipirksiu daugiau arba, kaip mama pasakysiu, jog galėsiu nupirkti vienerias pratybas dukrai“, – ironiškai juokavo mokytoja.
D. Juodžbalienė priminė ir Premjero žodžius, kuris sakė: „Pusantro procento skamba išdidžiai, bet kai paverti pinigine išraiška, gaunasi nedideli pinigai.“
„Galų gale gal nereikia iš mūsų tyčiotis ir didinti algas keturiais ar šešiais eurais. Ministrė teigė apie nuo rugsėjo atsiradusį apmokėjimą už kolegų pavadavimą, mažus darbo krūvius turintiems mokytojams atiduotas mokyklų vadovų turėtas pamokas. Tačiau kiek mokama už pavadavimą, niekas garsiai neįvardija“, – sakė mokytoja.
Ji užsiminė ir apie tai, kad už sąsiuvinių taisymą moka tiek, kad juos tikrindamas mokytojas turėtų kiekvieną sąsiuvinį tik atversti ir vėl užversti.
„Kas įvertins tai, kiek mokytojai ruošiasi pamokoms, kiek perka metodinių priemonių patys sau? Tai mes irgi darome už savus pinigus“, – teigė pedagogė.
Pasak jos, ant kiekvieno mokytojo dalykininko stalo stovi vazelės, kuriose pačių mokytojų supirktos mokymui reikalingos priemonės – rašikliai, klijai, žirklės. Ir visa tai skirta vaikams iš socialiai remtinų ar asocialių šeimų, nes patys jie to įsigyti nelabai išgali. O kur dar atšviečiami pratybų lapai? Tai irgi iš mokytojo kišenės.
Anot mokytojos, yra ir kita mokytojo darbo pusė, kurios niekas nemato, o valdžia kai kada ir nenori jos matyti.
„Sako, kad mes turim du mėnesius ar net visą vasarą atostogų. Tačiau tai blefas. Visą birželį mes dirbam. Jei ne pamokose, tai atidirbinėjam stovyklose, dirbame su mokiniais, kuriems skirtos pataisos. O ką jau bekalbėti apie klasės auklėtojus, kuriems darbui su klase skirta vos po tris valandas per savaitę“, – sakė pedagogė.
Darbas, darbas, darbas
Redakcija Radviliškio rajono mokyklose pasiteiravo apie pedagogų atlyginimus.
Paaiškėjo, jog norėdami gauti bent jau panašų į švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės nurodytą mokytojo atlyginimą, pedagogai turi turėti reikalingą darbo stažą, aukščiausią kvalifikaciją ir tarifikaciją, turėti maksimalų savaitinį krūvį – dirbti dviem etatais (vienas etatas – 18 valandų), turėti maksimalų (plius minus 1 ar 2 valandos) savaitinį kontaktinių valandų (grynųjų pamokų) skaičių, kurių limitas – 26 pamokos, būti klasės auklėtoju arba bent jau dėstyti ne mažiau negu trijose ar keturiose mokyklose.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje lietuvių kalbos mokytojas daugiausia popieriuje gauna 1014,78 euro, o mažiausiai – 843,98 euro (jo krūvis – 35,93 ar 30,77 valandos). Matematikos mokytojas daugiausiai uždirba 997,16 euro, mažiausiai – 712,69 euro. Anglų kalbos mokytojų atlyginimas šioje mokykloje svyruoja nuo 797,38 iki 290,14 euro.
Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje, turėdami maksimalų krūvį (36 valandas per savaitę), lituanistai popieriuje uždirba nuo 906 iki 919 eurų, matematikai – apie 931 eurą, pradinių klasių mokytojų atlyginimas svyruoja apie 677, nes didžiausią sumą gaunanti mokytoja dirba ir popamokinėje veikloje. Priešmokyklinio ugdymo pedagogės atlyginimas siekia 457 eurus popieriuje.
Pakalniškių pagrindinėje mokykloje pradinių klasių, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų, dirbančių maksimaliu krūviu, atlyginimai siekia apie 600 eurų į rankas. Anglų kalbos mokytojas, dirbantis dar keliose mokyklose, Pakalniškių pagrindinėje mokykloje uždirba apie 250 eurų į rankas.
Radviliškio Gražinos pagrindinėje mokykloje dirbantys visu krūviu (vienu etatu) lietuvių kalbos mokytojai uždirba apie 600–700, matematikos mokytojai – nuo 520 iki 700, o pradinukų mokytojai – 600–630 eurų į rankas.
Duomenis pateikdami mokyklų vadovai akcentavo, jog jaunas mokytojas uždirbtų 200–300 eurų mažiau.
Pareiškė pritarimą
Pritarimą D. Juodžbalienės išsakytoms mintims pareiškė ir kolegos – tos pačios mokyklos mokytojai, kartu su ja atėję į susitikimą su Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininku Eugenijumi Jesinu ir rajono švietimo profesinių sąjungų atstovais. Bet pastarųjų susitikime net nebuvo, nes nėra įsteigto nė vieno šios profsąjungos skyriaus.
Susitikime su profesinių sąjungų pirmininku dalyvavęs negausus būrelis vos kelių miesto mokyklų pedagogų pritarė atvirame pedagogės laiške išsakytoms mintims.
Mokytojos viešas laiškas iškėlė ir daugiau skaudulių.
Susitikime Gražinos pagrindinės mokyklos mokytoja Laima Škėmienė klausė ir profsąjungos vadovo, ir rajono valdžios atstovų, ar tinkamai pedagogams apmokama už darbą su klasėse integruotais specialiųjų poreikių vaikais, ar tinkamai mokytojas gali jais pasirūpinti klasėse, jeigu su 24 vaikais, tarp kurių 4 ar 6 – specialiųjų poreikių, dirba tik viena mokytoja.
„Aš turiu beveik visą pamoką aiškinti tik šiems vaikams, o ne kitiems mokiniams. Ar tai netraumuoja paties vaiko, kai jis nespėja dirbti kartu su kitais?“ – klausė pedagogė.
Tačiau konkretaus atsakymo taip ir nesulaukė. Gana abstrakčiomis frazėmis bandyta aiškinti apie jų integraciją į visuomenę, užsiminta apie galimybę mokytis Šeduvos gimnazijos specialiajame skyriuje. Tačiau čia pat paaiškėjo, jog pagal medikų nustatytą sveikatos būklę šie vaikai negali mokytis specialiajame skyriuje.
Po susirinkimo mokytojai aiškino, jog klasių vadovams užkrauta ir prievolė po pamokų lankyti vaikus iš asocialių šeimų ir kartu su socialine pedagoge rašyti buities patikrinimo aktus ir, radus pažeidimų, aktus perduoti Vaikų teisių apsaugos skyriui.
„Kai tik šalyje atsitinka koks nors rezonansinis įvykis, mokytojams pridedama darbo, tačiau ar už jį tinkamai mokama?“ – klausė pedagogai.
Autoriaus nuotr.
LAIŠKAS: Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Juodžbalienė viešame laiške išdėstė susikaupusius skaudulius.
PRITARIMAS: Streikui pritariantys mokytojai klasėse ant lentų užrašė: „Aš pritariu streikui.“