
Naujausios
(Pa)prasčiausia išeitis – uždaryti Šiaulių oro uostą
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Seimo narė
Prieš porą mėnesių Šiauliuose surengtoje apskrito stalo diskusijoje aptartos Šiaulių savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto plėtros galimybės. Verslo, miesto ir regiono valdžios atstovai vieningai sutarė, kad sėkmingai veikiantis oro uostas yra viena iš esminių miesto ir regiono ekonominio vystymosi sąlygų. Ir vis dėlto trūksta svarbiausio dalyko – aptariamo objekto plėtros strategijos.
Vertindami dabartinę Šiaulių oro uosto situaciją ir jo perspektyvas, turėtume kalbėti argumentuotai. Tai padės suprasti, ar Saulės miestui iš tiesų būtina turėti savą civilinį oro uostą.
Šiaulių oro uostas yra didžiausias regione. Puikia jo infrastruktūra gali naudotis aviakompanijos. Jis yra unikalioje geografinėje padėtyje, čia galima vystyti orlaivių techninį aptarnavimą, keleivių ir krovinių pervežimą. Pavyzdžiui, 2013 metais Šiauliuose perkrauta per 5500 t krovinių. Didesnis krūvis teko tik Vilniaus oro uostui.
Šiaulių oro uosto kaimynystė su kariniu aerodromu (NATO baze) jam suteikia papildomų pranašumų, tai – darbas visą parą, triukšmo neribojimas ir, žinoma, mažesni oro uosto išlaikymo kaštai. Civiliniams orlaiviams aptarnauti oro uostas naudoja karinio aerodromo infrastruktūrą. Tai – vienintelis tokio tipo oro uostas Lietuvoje. Nenuostabu, kad Rygos specialistai ir verslininkai šiauliečius vertina kaip vienus rimčiausių potencialių konkurentų pervežimų srityje.
2015 m. spalio mėnesį premjero Algirdo Butkevičiaus pasirašytas nutarimas dėl teritorijos suteikimo Šiaulių oro uostui buvo signalas, jog Vyriausybė jo veiklą vertina palankiai. Deja, šių metų sausio 9 dieną paviešintame susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus komentare „Šiaulių oro uostas nėra oro uostas“ trūksta tai patvirtinančių svarių argumentų, jo kalbėjimas neįtikina. Kyla klausimas: kam tai naudinga?
Akivaizdu, jog nepalanki ministro pozicija Šiaulių oro uosto atžvilgiu neatspindi valstybinio požiūrio. Veikiau tai yra kai kurių politikų ir specialistų siauri interesai. Juolab kad karinio oro uosto prioritetas nekvestionuojamas.
Daug metų besitęsiantis stumdymasis, dirbtinės kliūtys, trukdančios oro uosto veiklai įsibėgėti, vystyti logistiką, pritraukti investicijų, yra rimtas kliuvinys ir Šiaulių miestui. Guodžia tai, kad oro uosto perspektyvos pastaruoju metu sulaukė didelio Šiaulių miesto politikų dėmesio.
Šiaulių oro uostas yra Lietuvos strateginių įmonių sąraše, kurį nuolat bandoma „peržiūrėti“. Tai labai trukdo laisvai veikti miesto vadovybei ir verslui. Uždaryti oro uostą būtų paprasčiausia išeitis. Bet ar tai naudinga Šiauliams?
Šiaulių regionas yra vienas sparčiausiai mažėjančių Lietuvoje. Tai – ne vien demografinė problema. Žmones veja niūrios perspektyvos, todėl sėkmingai veikiantis, investicijas pritraukiantis oro uostas galėtų atgaivinti Šiaulių regioną. Kaip to pasiekti?
Pirmiausia Šiaulių miesto savivaldybė (jai priklauso oro uostas) turėtų parūpinti lėšų oro uosto plėtrai. Tačiau labai sunku rasti norinčių investuoti į savivaldybės įmonę. Vienas iš sprendimo būdų yra pakeisti įmonės statusą – iš savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę. Tada ji taptų patrauklesnė investuotojams, būtų platesnės jos finansavimo galimybės. Lėšų galėtų skirti ne tik savininkas, bet ir apskrities savivaldybės, įmonės, privatūs investuotojai.
Naivu tikėtis, kad staiga pasikeis Vyriausybės požiūris į šį objektą. Svarbiausia, kad ji netrukdytų ir, esant reikalui, padėtų spręsti iškylančias problemas. Pagaliau jeigu yra pagrįstų politinių ir ekonominių motyvų, jie turėtų būti viešai įvardijami. Didžiausia blogybė – užkulisių žaidimai, užgožiantys tai, kas labai svarbu ne tik ketvirtam pagal dydį miestui, bet ir visai Lietuvai.