Ar lengvai prisitaikote prie keičiamo vasaros ar žiemos laiko?

APK­LAU­SA

Ar leng­vai pri­si­tai­ko­te prie kei­čia­mo va­sa­ros ar žie­mos lai­ko?

Pas­ku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį laik­ro­džio ro­dyk­les per­suk­si­me va­lan­da į prie­kį. Vie­niems laik­ro­džio ro­dyk­lių per­su­ki­mas ne­su­da­ro jo­kių pro­ble­mų, ki­tiems tai ne­pa­tin­ka. O ką apie tai ma­no gat­vė­je pa­kal­bin­ti šiau­lie­čiai?

Jur­gi­ta, au­gi­nan­ti pen­kių mė­ne­sių vai­ke­lį:

– Aš no­rė­čiau, kad iš vi­so ne­rei­kė­tų su­kti ro­dyk­lių. Man bū­tų pa­to­giau. Leng­viau pri­pras­ti prie ru­de­ni­nio lai­ko, bet ge­riau da­bar bū­tų per­suk­ti ir taip pa­lik­ti.

Per­su­kus lai­ką rei­kia ke­lių die­nų pri­pras­ti. Sun­ku bū­na ry­te ir va­ka­re.

Lai­ma, ban­ki­nin­kė:

– Lai­ko per­su­ki­mas la­bai vei­kia ir man tai ne­pa­tin­ka. Prip­ran­ti vie­nu lai­ku kel­tis ir gul­tis, praei­na pus­me­tis ir vėl tu­ri keis­ti. Su­ti­ki­me, va­lan­da – tai ne ke­lios mi­nu­tės. Man la­biau pa­tin­ka žie­mos lai­kas. No­rė­čiau, kad jis ir lik­tų.

Žyd­rū­nas, su­vi­rin­to­jas:

– Ka­žin Vo­kie­ti­jo­je, Ang­li­jo­je ir­gi laik­ro­džio ro­dyk­les su­ki­nė­ja? Ko­kiu lai­ku rei­kės su gi­mi­ne su­si­siek­ti? Man lai­ko per­su­ki­mas di­de­lės įta­kos ne­da­ro, aš ir taip anks­ti ke­liuo­si. Na gal sa­vai­tė­lės rei­kia pri­pras­ti, bet tik tiek.

Al­gi­man­tas ČER­NIAUS­KAS, ar­chi­tek­tas:

– Gal­vo­ju, kad čia iš­pūs­ti da­ly­kai. Tai­gi so­viet­me­čiu ir­gi kil­no­jo­me. O dvie­jų va­lan­dų skir­tu­mas ar ne­bu­vo pro­ble­ma? Bu­vo. Va­di­na­si, ji eg­zis­tuo­ja psi­cho­lo­gi­jo­je. Kai da­rė­me Sau­lės laik­ro­džio aikš­tę Šiau­liuo­se, pa­si­žiū­rė­ki­te, ten yra tik­ras lai­kas, ir ga­li­ma pa­gal jį gy­ven­ti.

Da­bar se­ni kal­ba apie vai­kus, kaip jiems yra sun­ku. O vai­kai apie tai ne­kal­ba. Ma­nau, kad pa­tys da­ro­me pro­ble­mą, kur jos nė­ra.

Tur­būt dau­ge­liui ten­ka va­ži­nė­ti po įvai­rias ša­lis, su­ki­nė­ti lai­ką ir nie­kas iš to pro­ble­mos ne­da­ro. Vi­sai ne­se­niai grį­žau iš ke­lio­nės, ten lai­kas sky­rė­si dviem­ va­lan­do­mis, ir nie­ko to­kio.

Ro­lan­das, ge­le­žin­ke­li­nin­kas:

– Kai laik­ro­džio ro­dyk­les ten­ka per­suk­ti į prie­kį – tru­pu­tė­lį blo­giau. Prie žie­mos lai­ko leng­viau pri­pras­ti. Jei­gu lai­ko per­su­ki­mas duo­da kaž­ko­kios nau­dos, aš nie­ko prieš, bet vers­li­nin­kai sa­ko, kad nau­dos jo­kios. Tai kam ta­da su­ki­nė­ti? Anks­čiau sa­ky­da­vo, kad elekt­ros su­tau­po­ma.

Man pri­pras­ti prie nau­jo lai­ko rei­kia sa­vai­tės. Ka­dan­gi dir­bu ge­le­žin­ke­ly­je, ten­ka to­li va­ži­nė­ti, kar­tais tarp ša­lių lai­kas ski­ria­si ir tris ke­tu­rias va­lan­das. Toks lai­ko pa­si­kei­ti­mas ir­gi tu­ri šio­kios to­kios įta­kos.

Kal­bi­no Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS