
Naujausios
Šiaulių mero ataskaitai pritarė tik valdantieji
Vakar Šiaulių miesto tarybai už 2015 metų veiklą atsiskaitė meras Artūras Visockas ir Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis. Diskusijose su opozicija aiškintasi: ką jūs, ką mes padarėme. Takoskyrą rodė ir balsavimas – ataskaitoms pritarė tik valdančioji koalicija. „Šiaulių kraštui“ politikai nevienareikšmiai vertino mero veiklą ir situaciją miesto Taryboje.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Mero ar sekretoriaus ataskaita?
Pasikeitus Savivaldos įstatymui pirmą kartą mero ir direktoriaus ataskaitoms turėjo pritarti arba nepritarti Taryba. Anksčiau užteko jas tik išklausyti.
A. Visockas pabrėžė, kad ataskaitos „forma“ pasirinkta kūrybiškai.
Įvardijo, jog mero ataskaitą, kuri teikiama Tarybai ir visuomenei, parengė Tarybos sekretorius Algimantas Lapinskas. Ten esanti „faktinė medžiaga“ . Iš esmės ji tokia pat, kaip direktoriaus ataskaitos.
Bene vienintelis raštu teikiamoje ataskaitoje įvardytas mero darbas: „Mano siūlymu suformuota valdančioji koalicija iš 17 Tarybos narių.“
Meras, žodžiu pristatydamas ataskaitą, šio nuopelno ir kitos „faktinės medžiagos“ nekartojo. Bet ir daugiau savo konkrečių darbų neįvardijo.
Vėliau diskusijose kilo retorinis klausimas, mero ar Tarybos sekretoriaus ataskaita teikiama?
Mero žodžiais, ataskaitos „forma įdomi“ ir tuo, kad jam tenka pristatyti ir praėjusios kadencijos Tarybos darbus. Šios kadencijos Taryba dirbo ne visus praėjusius metus – nuo 2015 metų balandžio 9 dienos.
Kas padaryta, kas bus?
A. Visockas akcentavo, jog siekia, kad Šiauliai taptų veržliu, saugiu ir atviru miestu.
Pagal šią suformuluotą viziją 2015 metais pradėtas rengti 2015–2020 metų strateginis planas. Patvirtinta miesto integruotų teritorijų programa su URBAN projektais, pagal kuriuos į miestą ateis 24 milijonai eurų. Meras užsiminė, jog „naujai kadencijai atėjus projektas metus laiko vėlavo“.
Miesto „veržlumą“ meras grindė baigtu laisvosios ekonominės zonos projektu, Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto išgelbėjimu nuo skolų. Kai iš miesto kišenės gavo 415 tūkstančių eurų, įmonė rodė jau turinti net pelno.
Garsino pastangas remti Šiaulių universitetą – planuojama skirti stipendijas apie 60 studentų, Savivaldybė prisidės ir prie moksleiviams kuriamo atviros prieigos centro universitete.
Saugesnis miestas, mero teigimu, tampa dėl atidarytų naujų Globos namų – vaikams, seneliams. Priminė, jog nemokamai miesto autobusais pradėti vežti 75 metų ir vyresni senjorai.
Atviras miestas kuriamas pradedant „nuo savęs“ – skelbiami bendruomenei Savivaldybės įmonių, įstaigų veiklos duomenys. Vadovai atsiskaito Taryboje. „Tai jiems šventė“, – tikino A. Visockas.
Dar vienas svarbus ir mero, ir direktoriaus metų darbas – Tarybos patvirtinta nauja Savivaldybės administracijos struktūra. Pati reforma dar nepradėta, nustatinėjamos funkcijos.
Didelis pliusas – 104 procentais įvykdytas 2015 metų biudžeto pajamų planas. Gauta 3,5 milijono eurų pajamų daugiau, nei planuota, o iš viso 88 milijonai eurų. Skolos per metus sumažintos 6 milijonais eurų: nuo 22 eurų iki 16 milijonų eurų.
Viskas pavyko
Opozicijos bandymus kritikuoti veiklą A. Visockas atrėmė: „Kalbame apie 2015 metų biudžetą – jūs jį sudarėte, o mes tik vykdėme.“
Klausiamas, kas vis dėlto nepavyko, teigė: „Negaliu nė prisiminti, kas nepavyko.“
Andrius Šedžius merui priminė: „Kodėl nesakote, kiek miestui kainavo nutrauktas Menų inkubatoriaus projektas?“
Opozicija pasigedo ir duomenų apie tai, kiek įstaigų vadovų buvo pakeista mero iniciatyva.
„Spaudoje skelbta, kad „Busturo“ direktorius išėjo savo noru, o tvirtinate, kad buvo atleistas dėl „problemų“, bet paskatinote – sumokėjote jam keturių mėnesių išeitinę kompensaciją, tai kaip buvo iš tiesų?“ – reikalavo atsakymo politikai.
„Į tą klausimą atsakysiu kitais metais“, – atkirto A. Visockas. „Busturo“ vadovas buvo atleistas ne ataskaitiniu laikotarpiu – šiais metais.
Direktorius E. Bivainis, spaudžiamas atsakyti, kada prasidės Dausiškių kapinių, apie kurias kalbama nuo 2007 metų, įrengimas, taip pat gynėsi: „Dar projektuojamos, negalima per pusmetį padaryti to, kas nebuvo padaryta per tiek metų.“
Redakcijos archyvo nuotr.
KŪRYBA: Artūras Visockas „kūrybiškai“ pristatė savo veiklos pirmąją ataskaitą: „Ją ruošė Tarybos sekretorius“. Pagal ją vienintelis konkretus mero darbas – suformuota valdančioji koalicija.
Skaičiai iš mero ataskaitos
2015 metais įvyko 16 Tarybos posėdžių, iš jų 3 praeitos kadencijos. Per 2015 metus Tarybos svarstymui buvo pateikti 389 sprendimų projektai; priimti 363; nepriimti – 26.
Daugiausiai sprendimų projektų pateikė skyriai: Ekonomikos – 58 Turto valdymo – 87 Architektūros ir urbanistikos – 36 Finansų – 24 Investicijų ir miesto plėtros – 24 Švietimo – 27 Personalo – 20. Likusius kiti skyriai ir Tarybos nariai.
Politikų komentarai
Pasigirti nėra kuo
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras KARALEVIČIUS, nors priklauso koalicijai, kritiškai vertina mero darbą:
– Tai, kas išvardyta mero ataskaitoje – tai praėjusios kadencijos ir net ankstesnių kadencijų pradėti darbai. Jie pernai tik baigti. Nėra labai kuo pasigirti.
Meras, mano nuomone, strateginiais, o ne taktiniais dalykais turi užsiimti. Juoba nekelti sumaišties tokiais klausimais, kaip dėl Šiaulių universiteto gimnazijos statuso.
Dabar Savivaldybės administracijos direktorius nė neateina į Tarybos komitetų posėdžius.
Opozicija – nustumta
Denis MICHALENKO, frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas ir opozicijos lyderis, teigia, jog šią kadenciją opozicija yra visiškai ignoruojama:
– Meras savo ataskaitoje dėkoja ir opozicijai, bet faktas, jog nėra jokio bendradarbiavimo. Esame nustumti nuo Tarybos darbo.
Ką esame siūlę, viską atmetė – esame Taryboje nereikalingi. Meras tokiu požiūriu ignoruoja ne tik mus, bet ir didelę dalį rinkėjų. Už opozicines frakcijas, kuriose yra 13 Tarybos narių, balsavo netgi daugiau rinkėjų, nei už tas, kurios po rinkimų sudarė valdančiąją koaliciją.
Suskaičiavau, jog už opozicines frakcijas iš viso balsavo 17 tūkstančių rinkėjų, už valdančiosios koalicijos – 14,4 tūkstančio rinkėjų. Beje, kone visos partijos, išskyrus mūsų visuomeninį judėjimą, kvietė savo rinkėjus balsuoti už A. Visocką.
Savų projektų nė nepradėjo
Justinas SARTAUSKAS, opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys, buvęs meras, pabrėžia, jog praėjusi kadencija padėjo pamatus darbui 2015 metais:
– Visi 13 įgyvendintų projektų buvo pradėti praėjusią kadenciją. Gaila, kad per 2015 metus nė vienas naujas projektas nepradėtas. Kai kuriuos net nutraukė. Pavyzdžiui, dengto sporto maniežo, Socialinės paramos skyriaus perkėlimo į buvusį Policijos komisariato pastatą Tilžės gatvėje.
Tam net pinigai 2015 metų biudžete buvo numatyti, bet nepanaudoti – perskirstyti.
Dėl URBAN programos tiek užtempta, kad, jeigu ateitų kvietimas teikti projektus, nėra ką teikti – nė vienas neparengtas.
Didžiulė takoskyra yra tarp valdančiųjų ir opozicijos. Siūlymai atmetami tik dėl to, kad juos teikia opozicinės frakcijos.
Meras net viešai per valstybines šventes kalba ne Tarybos, o valdančiosios koalicijos vardu.
Už metų veiklą – 8 balai
Gintautas LUKOŠAITIS, kuris su Artūro Visocko nepartiniu sąrašu atėjo į Tarybą ir pernai vadovavo frakcijai „Dirbame miestui“, teigia, jog mero ataskaita, kaip visų pirmųjų metų veikla daro gerą įspūdį. Ją vertinąs 8 balais iš 10.
– Pirmiausia dėl to, kad buvo baigtas LEZ projektas – tai ekonomikos plėtros pagrindas, ir kad išspręstas didysis galvos skausmas dėl Šiaulių oro uosto įmonės. Yra paskirtas ir naujas direktorius, tariamasi dėl planuoto logistikos centro teritorijos atidavimo oro uosto įmonei – statytų ten sandėlius. Sprendžiama ir kad geležinkelio vėžė būtų padaryta iki LEZ.
Dabar yra darbinga atmosfera. Manau, visi supranta, jog dirbame miestui, o ne kažkokiems interesams.
Reikia tik sustyguoti administracijos darbą, iniciatyvos čia trūksta. Bet reforma pajudės.
Dar viena problema – „Busturo“ darbas. Ar bus privačių vežėjų, ar ne – man tai nerūpi. Rūpi, kad „Busturas“ dirbtų efektyviai ir pigiai vežtų miestiečius.
Demokratijos yra mažiau
Jonas BARTKUS, valdančiosios Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys, pabrėžia tiesiogiai išrinkto mero galias ir įžvelgia „mažiau demokratijos":
– Meras dabar yra mažiau priklausomas nuo Tarybos – stabilumas didesnis. Net koalicijos pasitarimų sumažėjo. Gal tai ir geroji pusė, nes anksčiau, kai visos frakcijos buvo koalicijoje, sprendimus buvo sunku priimti.
Meras dabar gali tartis su visuomene ir spausti Tarybą įgyvendinti sprendimus.
Anksčiau, jeigu meras nebendrauja su Tarybos frakcijomis, per 24 valandas galima buvo sušaukti Tarybą ir merą nuversti. Dabar to nepadarysi.
Demokratijos yra mažiau, bet ar tai blogiau, jeigu galima greičiau priimti sprendimus?
Tik pernai daug laiko reikėjo „įsivažiuoti“ – ir dėl investicinių projektų, ir dėl kitų reikalų. Manau, natūralu, nes koalicijoje iš 17 Tarybos narių tik keturi dirbame ne pirmą kadenciją.