
Naujausios
R. Paksas. Europos Sąjunga šiandien – tarsi rūpesčių kupinas maišas
Europos Parlamentas toliau ūžia nuo kalbų apie migrantus: baiminamasi naujo jų antplūdžio, o dabartinei situacijai suvaldyti pasiūlyta sukurti 700 mln. eurų skubios paramos fondą ir priimta rezoliucija dėl bendros europinės prieglobsčio sistemos sukūrimo, kuri leistų Sąjungos šalims pasidalinti prieglobsčio prašytojus pagal nustatytas kvotas. Bet kam reikalinga dar viena rezoliucija, kuri š esmės nieko pakeisti negali?
Rolandas Paksas
Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas
Balsavau prieš šią rezoliuciją pirmiausia todėl, kad, mano įsitikinimu, kvotos turi būt panaikintos kaip nepasiteisinęs sprendimas, išorinės ES sienos turi būti uždarytos ir jokio nelegalaus migrantų judėjimo tarp vidinių ES sienų turi nebelikti.
Dėl įvairių deklaracijų, rezoliucijų ar direktyvų migrantų klausimu pastaraisiais metais diskutuojama kone kiekvienoje Europos Parlamento sesijoje. Pastaruoju metu buvo priimtas visas pluoštas rezoliucijų pabėgėlių klausimu, bet problemos sprendimas nepajudėjo iš vietos.
Europos Sąjunga nežino, ką daryti su pabėgėliais, bet bendrijos sienos ir toliau lieka atviros nelegaliems migrantams. ES institucijos, užuot užkirtusios tam kelią, ieško tik naujų prieglobsčio galimybių. Mano nuostata kitokia: mus bendrijos piliečiai išrinko rūpintis būtent jų, o ne atbėgėlių interesais, tad ir rūpinkimės.
Nuo susitarimo su Turkija dėl migrantų grąžinimo praėjo beveik mėnuo. Turime kelis šimtus grąžintų nelegalių migrantų ir keliolika legaliai iš Turkijos į ES atvykusių Sirijos karo pabėgėlių. Turime ir riaušes Graikijos-Makedonijos pasienyje, principinę Čekijos nuostatą prieš bet kokias migrantų paskirstymo kvotas. Austrijos nusiteikimą ir konkrečius veiksmus stiprinti savo sienos apsaugą.
ES pavyko bent iš dalies apriboti problemos augimo mastus, tačiau pati problema iš esmės nėra sprendžiama. Neužmirškime ir dar vieno fakto: į Europą kartu su pabėgėliais pateko, kaip teigiama, ir apie 5 tūkstančiai teroristų. Turbūt ne apsipirkti jie čia suplaukė, bet laukia tam tikro laiko ir savo religinių vadų nurodymo.
Jeigu Europos lyderiai neatras valios ryžtingiems veiksmams, veiksmai, kurių gali griebtis atvykėliai, bus skaudūs europiečiams. Europos Sąjunga šiandien yra tarsi rūpesčių kupinas maišas ir mes nebeturime laiko tuščioms diskusijoms.
Apmaudu, kad tuščių diskusijų nevengia ir Lietuvos politikai. Kad ir diskusijos dėl vidaus reikalų ministro. Iš pradžių dėl jo atsistatydinimo. Vėliau – dėl kandidatų teikimo. Galiausiai – jau paskyrus naują ministrą, kuriam be kitų problemų sprendimo teks ieškoti ir būdų pažaboti kai kurias į politiką veliamas teisėsaugos institucijas, lengva ranka besimėtančias prielaidomis, o ne įrodymais grįstais įtarimais.
Europos Ministrų Taryba jau šešis kartus svarstė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo mano atžvilgiu neįgyvendinimą. Paskutinį kartą tą darė šių metų kovą. Ir davė jau trečią nurodymą Lietuvai iki liepos 15 dienos pateikti raportą, kuriame būtų išdėstyta, kaip ši problema bus išspręsta.
Tad dabar yra jau penki tarptautinių institucijų sprendimai: Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto ir trys Europos Ministrų Tarybos reikalavimai Lietuvai, paskutinis kurių Lietuvą pasiekė kovo 9 dieną. Tačiau niekas Lietuvoje nesikeičia. Nuo Strasbūro teismo sprendimo praėjo jau penkeri metai.
Bet užuot įgyvendinus tuos sprendimus, pučiamas naujas burbulas. Argi tai ne bandymas sukurti iliuziją, kad Strasbūro teismo sprendimas neįgyvendinamas, nes R.Paksas yra toks ir anoks, dėl jo neliečiamybės net turi spręsti Europos Parlamentas?
Netrukus šia tema aš kalbėsiu su Europos Parlamento pirmininku Martinu Šulcu bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu ir paklausiu, kodėl rūpinantis žmogaus teisėmis Zimbabvėje, Konge, Ugandoje, Kazachstane, Kinijoje ar kitur, pamirštamos žmogaus teisės Lietuvoje, kuri yra Europos Sąjungos narė.
Manau, kad atsakymas bus aiškus ir konkretus: kad Strasbūro teismo sprendimus reikia įgyvendinti. Ir greitai įgyvendinti. Kitaip Lietuvos laukia arba finansinės sankcijos, arba balsavimo teisės atėmimas tiek Europos Taryboje, tiek Jungtinėse Tautose.
Susitikęs su Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkais taip pat prašysiu paspartinti teisinio imuniteto man atėmimo procedūrą – aš tam nedarysiu absoliučiai jokių kliūčių. Man tik apmaudu ir skaudu dėl valstybės, kurioje labai lengva ranka metami įtarimai ir labai lengva ranka pasirašomi prašymai dėl imuniteto atėmimo.
Prabėgs keli mėnesiai ir visi tariami įtarimai išnyks kaip dūmas. Bet mestas šešėlis pasiliks ilgam. Šešėlis ir ant visos Lietuvos, kurią visi norėtume vadinti demokratiška valstybe.
Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ Lietuvos delegacija
Užs. Nr. 311981