
Naujausios
Bolševikų perversmas Šiauliuose
Praėjo šiek tiek daugiau nei metai nuo to laiko, kai Lietuvoje pirmą kartą tiesiogiai buvo išrinkti ir pradėjo dirbti savivaldybių merai. Ne išimtis ir Šiauliuose. Manau, kad po metų jau galima drąsiai vertinti pirmuosius Artūro Visocko darbo rezultatus, nes jau praėjo pakankamai ilgas laikas parodyti savo prioritetus, savo komandą ir darbo metodus.
Mintimis perbėgęs pastaruosius metus Šiauliuose, norom nenorom prisimenu istoriją. Praėjusio amžiaus pradžioje, 1917 metais, Rusijoje įvyko ginkluotas perversmas ir valdžią užėmė bolševikai. Ne, nenoriu A. Visocko sutapatinti su Leninu, tik matau labai daug panašumų įvykiuose „po revoliucijos“. Tuomet Rusijoje pagrindinis valdžios lozungas buvo naikinti viską, kas buvo sukurta iki tol. Inteligentija, šviesuomenė, aristokratija buvo vadinama didžiule blogybe ir buvo naikinama – turtingi, protingi, išsimokslinę, turintys patirties buvo tremiami ir žudomi. Iš jų buvo tyčiojamasi, jie buvo persekiojami ir niekinami naujos valdžios. Vyko valdžios kaita, formavosi naujas politinis „elitas“.
Praėjus beveik šimtui metų, panaši situacija yra ir Šiauliuose. Pasikeitus pirmiesiems asmenims prasidėjo „valymas“, mandagiai vadinamas „kadrų kaita“ tiek tarp politinio, tiek tarp visuomeninio, tiek tarp verslo „elito“. Formuojamas naujas, kitokios pakraipos elitas.
Iš principo tokia situacija logiška ir teisinga. Naujas meras turi savo pažiūras, savo įsitikinimus, savo patirtį ir pagal tai formuoja savo aplinką. Normalus yra mero noras turėti savo komandą, savo patikėtinius. Bet kuo tada šitas meras skiriasi nuo „anų“ merų, kurie, A. Visocko lūpomis tariant, buvo tokie blogi, kuriuos taip smarkiai kritikavo A. Visockas, būdamas opozicijoje? Kur tada jo žadėti darbai Šiauliams, kur kardinalios permainos ir įgyvendinti pažadai? Deja... Tad gal meras rinkimų kampanijos įkarštyje tiesiog pažadėjo per daug? Ar tiesiog nežinojo, neišmanė savivaldybės darbo principų, mero galių ir kitų dalykų?
Deja, konstatavus, kad šitas meras elgiasi kaip kiti buvę, nors žadėjo naują tvarką, reikia pripažinti, kad jo naudojamos priemonės ir veikimo metodai primena bolševikinę klasiką. Nepritariančių jo veiksmams bauginimas, psichologinis teroras, kitaip manančių „naikinimas“, diktatūra, šantažas, šmeižtas – tarsi iš istorijos vadovėlio į Šiaulius su bolševikų šmėkla atkeliavę poveikio būdai. Tai, kas pastaruosius metus vyksta miesto, miesto savivaldybės įstaigose, organizacijose – netoleruotini reiškiniai. O ką jau kalbėti apie kišimąsi į tų institucijų veiklą, kurios net nėra pavaldžios miestui ar savivaldybei.
Kalbant apie pirmuosius metus būtų neteisinga nepasakyti ir mero darbo pliusų. Pripažįstu, man imponuoja mero ryžtas kalbėtis su žmonėmis. Nesvarbu, kad tai išvirsta į keistus klausimus savivaldybės interneto puslapyje, net jei į tuos klausimus atsako vos keletas žmonių, bet, mano galva, mero noras išgirsti žmonių nuomonę yra pagirtinas. Būtų dar geriau, jei meras išgirstų ne tik 6 žmonių nuomonę apie prekybą alkoholiniais gėrimais viešų renginių metu. Būtų puiku, jei jis pasiklaustų profesionalų, kaip dėti šaligatvio plyteles, kurias gatves asfaltuoti, kurias mokyklas tvarkyti, o kurias visai uždaryti.
Pagyrimo vertas jo sprendimas uždaryti Menų inkubatorių. Tačiau ir vėl – meras, padaręs ryžtingą žingsnį, bando slėptis už kitų nugarų – neva dėl Menų inkubatoriaus kalti kiti politikai, nes čia jie kėlė klausimą. Pati idėja buvo labai įdomi, bet realizacija, teisėtumas su dideliu klaustuku. Tačiau kodėl meras pamiršta, kokius veiksmus tuomet darė pats?
Tikiu, kad ši mero kadencija duos gerų pamokų Šiaulių miestui. Viliuosi, kad žmonės išmoks vertinti pagal tai, kas daroma, o ne pagal tai, kas kalbama. Tikiu, kad jie kurs savo miestą, savo aplinką nepaisant to, kokia valdžia vykdo savo perversmus.
Valerijus SIMULIK,
LR Seimo narys, visuomeninio judėjimo "Už Šiaulius" pirmininkas
Užs. Nr. 312114