
Naujausios
Puola, kad „pavyko daug pasiekti“
Vyriausybės metinė ataskaita (2015) kritikuota dar iki jos paskelbimo, esą ši Vyriausybė tik įgyvendina galingus buvusios valdžios užmojus – SGD terminalą, elektros jungtis ir panašiai. Interviu su premjeru Algirdu BUTKEVIČIUMI.
– Kokiais argumentais oponuosite į šiuos opozicijos priekaištus?
– Tai opozicijos bandoma įpiršti nuomonė, nors ekonomistai ir politologai mus vertina gerokai geriau, nes mato, kiek daug mums pavyko pasiekti.
Pirmiausia auga gyventojų pajamos, ir čia ne tik dėl MMA, mes padidinome neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), o tai leido žmonėms pajusti realų pajamų padidėjimą, padidėjo ir vidutinis atlyginimas.
Nuosekliai įgyvendiname Viešojo sektoriaus reformą. Šiemet 1 368 etatais susitraukė ir valstybės tarnyba, įstaigos negalės turėti daugiau kaip 10 proc. laisvų pareigybių ir joms planuoti darbo užmokesčio lėšų – tai leis sutaupyti apie 17 mln. eurų per metus.
Skatinome eksportą – pernai buvo gauti leidimai eksportuoti žemės ūkio produkciją, įvairius lietuviškus maisto produktus į 12 naujų rinkų visuose pasaulio kontinentuose – Europoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje. Tai tokios megarinkos, kaip, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Argentina. Po ilgų derybų ir diplomatinio darbo šį mėnesį pakilo paskutinės užkardos į milžinišką Kinijos rinką.
Mažėjo komunaliniai mokesčiai. Per pastaruosius trejus metus elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo 12,4 proc. Įvertinę šiemet pradėjusių veikti jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikį, liepos mėnesį vėl peržiūrėsime ir mažinsime elektros kainą.
Gamtinių dujų kaina nukrito nuo 23 iki 41 proc. Priėmus naujus teisės aktus ir sudarius sąlygas skaidriai prekybai biokuro biržoje, šios alternatyvios kuro rūšies kaina sumažėjo beveik trečdaliu. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sumenko penktadaliu, o didžiuosiuose miestuose, kurie suvartoja daugiau kaip du trečdalius visos šilumos, ši kaina mažėjo: Kaune – 30 proc., Klaipėdoje – 26 proc., Vilniuje – 19 proc.
– Vis dėlto kieno nuopelnas yra įgyvendinti energetikos projektai?
– Kai konservatoriai su liberalais giriasi, kad SGD terminalas – jų nuopelnas, tai šiandien galiu principingai ir sąžiningai pasakyti, kad tas terminalas galėjo stovėti dar dirbant Gedimino Kirkilo Vyriausybei, kurioje aš buvau susisiekimo ministras. Gaila tik, kad artėjant 2008 m. rinkimams kai kas pasakė: „Terminalas Lietuvoje bus, bet ne tie turi jį pastatyti.“
O ką nuveikė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iki 2012 m. pabaigos – priimti nutarimai, kad reikia statyti terminalą, nustatyta, kokio dydžio jis turi būti, užsakytas laivas Pietų Korėjoje ir numatytas terminas, kad terminalas turi pradėti funkcionuoti 2015 m. – be jokių skaičiavimų, be jokių projektų. Tiesa, kai kuriuose teisės aktuose dar buvo numatyta, kad terminalas turės būti „atitrauktas“ nuo uosto ir jungtimi sujungtas su pagrindine dujotiekio trasa, kuri tuo metu buvo tik viena. Daugiau nieko.
– Opozicija skelbia vieną po kito Lietuvos gelbėjimo planus. Kaip išsipildė jūsų Vyriausybės parengtas Lietuvos gelbėjimo planas? Seime pristatėte 2015 m. veiklos ataskaitą...
– Visus trejus su puse metų opozicija nepasiūlė nieko, kaip mažinti nedarbą, o dabar prieš rinkimus maitina žmones pažadais, bet aš manau, kad visuomenei tereikia mintimis grįžti į 2009-uosius, naktinę mokesčių reformą, ir pažadai išgaruoja.
– Dėmesio jūsų šeimos nariams irgi netrūksta ir tikrai netrūks. Anksčiau jūsų žento verslas buvo skandalizuojamas, dabar užsipulta dukra dėl verslo Birštone. Iš ko turėtų gyventi jūsų artimieji, kad nebūtų kaltinami įvairiais dalykais?
– Ironizuoju: dukra turbūt turėtų arba išvykti į užsienį, arba gyventi tėvams ant sprando, nes negali dirbti nei viešajame, nei privačiame sektoriuje. O jei rimtai – manęs jau nebestebina opozicijos sukuriami mechanizmai, kaip prisikasti iki premjero ir pažeminti jo vardą. Juk aš jiems esu konkurentas, kurį jie nori pašalinti iš kelio rinkimuose. Tai akivaizdu.
– Kaip opozicijos šeimų nariams pavyksta skandaluose išvengti didesnių pasekmių? Nenorėtumėte dėl reitingų su oponentais pakovoti jų būdais?
– Opozicijos šeimų nariai – nėra šventieji, kaip matome Gabrieliaus Landsbergio ir jo žmonos Austėjos verslas jau yra kapstomas prokuratūros, tik mes apie tai nerėkaujame, kaip tai daro konservatoriai. Mes esame kitokios politinės kultūros. Teisėsaugos institucijos turi dirbti savo darbą.
O opozicijai turėtų būti gėda, nes tokios korupcinės praeities, kokią turėjo A. Kubiliaus Vyriausybė, iki tol nebuvome matę. Garsioji „mailiaus“ byla, kai ministro pirmininko A. Kubiliaus patarėjas lakstė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir aiškiai darė spaudimą dėl šios bylos.
A. Kubiliaus patarėjas Gintaras Kalinauskas irgi įkliuvo dėl korupcijos – sugebėjo savo disertaciją parduoti Registrų centrui už 17 tūkst. litų. Buvusiai Vyriausybei Konkurencijos taryba taip pat turėjo įtarimų, kai vieni didžiausių konservatorių rėmėjų statybų bendrovė „Alkesta“ ėmė vieną po kito laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
Konservatoriaus Vito Matuzo bylose teismuose liko daug neatsakytų klausimų. Bet užtat Matuzo žmona buvo pripažinta kalta teismuose dėl ES paramos panaudojimo. Už kyšius buvo sulaikytas sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, Evaldas Čijauskas – Austėjos Landsbergienės tėvas ir dabartinio konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio uošvis, – vadovaudamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai įsipainiojo į išdalytų šimtų milijonų istoriją iš SAPARD programos lėšų, dalį kurių Lietuva turėjo vėliau grąžinti, ir t.t.
– Įtampa tarp Vyriausybės ir prezidentūros buvo nuo pat kadencijos pradžios, ar ji jau baigia pavirsti į konfrontaciją? Kodėl toks pasipriešinimas Seimo daugumos užmojui kurti laikinąją komisiją ir aiškintis, kaip į žiniasklaidą patenka rezonansinė informacija, kaip atsiranda juodieji sąrašai? Kaip jūs vertinate tokią komisiją?
– Iš tikrųjų situacija nevienareikšmė – kai Prezidentė viešai pasako, kad iš šios Vyriausybės nieko nesitiki, kažkam gal ir norėtųsi susikrauti lagaminus. Bet privalome dirbti, vykdyti savo pareigas. Tačiau kai buvo išspausdintos telefoninių pokalbių stenogramos, aš buvau sukrėstas pirmiausia kaip žmogus. Man įstrigo vieno žymaus teisininko, dirbusio tarptautinėse organizacijose, vertinimas – jis sakė pasijutęs tarsi būtų ne Lietuvoje, ne teisinėje ir ne demokratinėje valstybėje, kai perskaitė visuose portaluose cituojamas stenogramas. Jeigu nori sunaikinti bet kokį politiką, paskelbk stenogramą, kurioje nelabai aišku, apie ką šnekama, bet jeigu pasakysi, kad pokalbio tikslas korupcinis, tuomet ji suveikia kaip atominis ginklas. O atominis ginklas viską sunaikina.
Nuo Seimo komisijos sudarymo klausimo aš nusišalinau, kadangi kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti, kas nutekino operatyvinę informaciją žiniasklaidai (ikiteisminis tyrimas pradėtas, jame A. Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pripažinti nukentėjusiaisiais – red. past.). Nors žmonės jau ir patikėjo tomis blogybėmis, aš vis tiek šioje situacijoje būsiu iki galo principingas ir neleisiu griauti teisinės demokratinės valstybės pamatų. Tokie dalykai peržengia visas ribas, pažeidžia žmogaus teises – negalime būti abejingi ir taikstytis su tuo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.