Naujausios
Pakilti įmanoma
Moteris baikščiai pakelia akis. Ne, nebegeria. Jau gal mėnesį. Abu su vyru nuo alkoholio užsikodavo tą pačią dieną. Pakilti iš dugno apsisprendė dėl nepriežiūros praradę savo vaikus. Nebegeriančių alkoholikų sodyboje Šiaulių rajone šiandien vėl čiauška vaikai, šiltnamyje dygsta salotos ir ridikėliai, amsi šuo.
Penkių vaikų mama turi gausybę planų. Bet neslepia: labiausiai bijo vėl paslysti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Didysis praradimas
Jei ne motinos baimė paslysti, greičiausiai nė nekiltų įtarimų, kad gausioje šeimoje dar neseniai viskas buvo laistoma alkoholiu.
„Nebūdavo taip, kad abu su vyru tik gertume ir gertume... Bet buvo daug ko...“ – sako 39-erių moteris, santūriai sukdama žvilgsnį į šoną.
Sustoti vyras ir žmona apsisprendė, kai Šiaulių rajono vaiko teisių gynėjai, nerasdami kitos išeities, visus penkis Ritos ir Vaido (vardai tekste pakeisti – red. past.) vaikus paėmė iš namų laikinai globai.
Keturios sesės ir broliukas laikinai priglausti šeimynoje „Giliukas“ Šiaulių rajone, Egėliškių kaime. O vaikų tėvams duota sąlyga – atlikti specialią terapiją nuo alkoholizmo, liaudiškai – užsikoduoti.
Ritai įstrigo socialinės darbuotojos žodžiai, kad, neįvykdę tos sąlygos, praras vaikus.
„Norim patys užauginti savo vaikus ir patys išleisti juos į gyvenimą“, – tokie sutuoktinių žodžiai skamba šeimą prižiūrinčios Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialinės darbuotojos Silvijos Morkevičienės atmintyje.
Specialistė sako, kad šios daugiavaikės šeimos nūdiena dažnai būdavusi pilka: tėvai – girti, mažamečiai – be priežiūros, vieni palikti naktį, o šaldytuvas – tuščias. Dėl to ir apsispręsta atžalas priglausti kituose namuose.
Sutuoktinių sprendimas užsikoduoti tą pačią dieną S. Morkevičienei buvo netikėtas, bet malonus. Ne vieną nesėkmės istoriją žinančiai moteriai tai suteikė vilties, kad vaikai į šeimą bus sugrąžinti.
Šiandien ir anksčiau
Atokus namas Šiaulių rajone, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, šiandien alsuoja gyvybe. Kieme pasitinka smalsūs vaikų žvilgsniai. Sesutės tik eina šerti triušiukų.
Vaikai mokosi Kuršėnuose, gyvena bendrabutyje, nes susisiekimas su namais atokiame kaime sudėtingas. Tačiau nebuvo, kad vaikai į namus nesugrįžtų savaitgalį.
Šeimos būste labai kuklu. Bet šilta nuo iškūrentos krosnies. Virtuvėje triūsia Rita. Dubenyje mirksta pietums nuskustos bulvės. Motina tuoj sukvies vaikus pietų.
Moteris prašo nefotografuoti. Bijo žmonių pasmerkimo. Sako neturinti kuo pasigirti – kambariams taip reikia remonto. Gal šiemet pavyks sudėti plastikinius langus. Šeima turi žemės aplink sodybą, tad, jei pritrūktų ploto bulvėms, išars pievos gabalą ir pasodins. Žada pirkti vištų, pieno parsineša iš kaimynų.
Ant lentynos kambaryje džiūsta šalpusniai – vaikai suskynė. Ant palangės pražydo gėlė. Motina sako, kad žiedas vaikams suteikė džiaugsmo.
Gausios šeimos tėvas dirba, jis – padienis darbininkas. Kas dieną parneša šiek tiek pinigų – jų ir išmokų už vaikus pakanka būtiniausioms reikmėms. Išmokos, kad neištaškytų alkoholiui, šeimai mokamos maisto talonais. Dabar, kai alkoholis namuose – tabu, šeima gal gaus grynųjų. 41-erių Vaidas aktyviai ieško nuolatinio darbo.
Rita pasakoja, kaip gyvena šiandien, bet nusuka akis paklausta, kaip gyveno anksčiau.
Ji bandė sustoti. Nepavykdavo. Net neatsimena, kiek metų gėrė. Daug.
Sustabdė tik tai, kai dėl nepriežiūros buvo paimti vaikai. Tai buvęs smūgis ne tik jai, bet ir Vaidui.
Anot moters, šeimoje santykiai yra šilti ir draugiški. Tuos Ritos žodžius galvos palingavimu patvirtina ir socialinė darbuotoja. Ji nedažnai prasigėrusiose šeimose jaučianti tokį stiprų tėvų ir vaikų ryšį.
Vaikų mama labai bijo paslysti.
„Norint pakilti, tikrai įmanoma, – įkvepia psocialinės darbuotojos Silvijos žodžiai. – Joks diktatas sustoti nepadės, jei patys žmonės nenorės pakilti.“
Kovoje su priklausomybe ir aplinka
Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja Aldona Laukienė didžiausia sėkme vadina tai, jog sutuoktiniai suvokė galintys visam laikui prarasti savo vaikus. Nemažai šeimų to nebesuvokia.
Šiaulių rajone šiuo metu gyvena 171 socialinės rizikos šeima. Jose auga 363 vaikai. Tik vienetai tėvų bando iš liūno pakilti. Praėjusiais metais įvairių institucijų globai buvo patikėta keturios dešimtys vaikų.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja dėkinga Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vadovams, sutikusiems bendradarbiauti. Nuo šiol rajono socialiniai darbuotojai, vaiko teisių gynėjai rizikos šeimas ir po darbo valandų lanko kartu su policijos pareigūnais. Juk ten, kur alkoholis, pasitaiko ir smurto.
Rezultatų taip pat duoda Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Psichologinės tarnybos rengiami Pozityvios tėvystės kursai, skirti socialinės rizikos šeimoms.
Pakilti iš liūno, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialinės darbuotojos S. Morkevičienės teigimu, nėra lengvas procesas, kaip gali atrodyti iš šono. Vien „užsikoduoti“ nepakanka. Psichologinis spaudimas iš aplinkos, kurioje nebegeriantis alkoholikas gyvena, yra didžiulis.
„Ateina pas mane tie užsikodavusieji ir sako, kad dėl „kodo“ prarado visus draugus“, – pasakoja specialistė. Netekę butelio draugų dalis neišlaiko – „nulaužia“ kodą ir pradeda vėl gerti. Anot S. Morkevičienės, bandantiems pakilti visuomenės ir institucijų palaikymas ir pagalba itin svarbi.
Giedriaus BARNAUSKO nuotr.

VAIKAI: Jei pakilti iš liūno pavyks, penki vaikai užaugs kartu su tėvais.
Autorės nuotr.

APSISPRENDIMAS: Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Laukienė (kairėje) ir Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja Silvija Morkevičienė įsitikinusios, kad apsispręsti pakeisti savo ir savo vaikų likimus gali tik pats žmogus.